Stumiant laiką oro uoste :)

Nuotraukos iš koledžo
 https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5734679922127031553

Pats pirmasis dalykas, kurį norėjau pasidalinti

Mintys 2012 m. vasario mėnesį

2011 m. balandžio mėnesį skrisdama namo visiškai nejaučiau, kad mano reikalai Dubajuje baigti :) Truputį paliūdėjusi, kad nepavyko siekti daugiau, maniau padirbėsiu per vasarą, užsidirbsiu pinigų kitam bilietui ir bandysiu antrą kartą. Vasara prabėgo, labai rimtai į tai nebežiūrėjau, net pradėjau galvoti apie lokalius pokyčius, bet atsiradus galimybei pasinaudojau ja ir aš vėl ten, kur veržiausi :)

O viskas buvo taip. Po nuostabaus skrydžio (ir dabar atsimenu, kai pagalvojau, kad galėčiau skraidyti ir skraidyti :D) užpildžiau anketą "Emirates" oro linijų tinklalapyje. Buvau informuota, kad jei per pusmetį nesulauksiu jokių žinių, vadinasi mano anketa atmesta. Po pusmečio gavau laišką, kad Vilniuje vyks atvirų durų diena. Negalėjau nepasinaudoti proga ir norėjau pažiūrėti, kaip tokia didelė kompanija (šiuo metu dirba apie 45 tūkst. darbuotojų) prisistato ir vykdo atrankas. Galvojau, pabūsiu porą valandžikių, t. y. pabandysiu, ir vakare varysiu gimtadienio švęsti. Aha :) Po prisistatymo prasidėjo atranka - pirmas įspūdis, anglų kalbos testas (po kurio maniau, kad iškrisiu), dvi komandinės užduotys ir dar vienas žmonių atmetimas, pagal man lig šiol nežinomus kriterijus, po kurio likome aštuoniese. Didžiąją dienos dalį laukėme atsakymų, ar pereinam į kitą etapą, kas labiausiai išsekino. Atrankos vykdomos nuolatos ir visame pasaulyje, kai kur susirenka virš šimto žmonių, pas mus buvo iki 40. Iš jų aštuoniese buvome pakviesti į paskutinį interviu. Po to mūsų kandidatūras dar svarstė Dubajuje ir kiek žinau, iš tos atrankos keturiese (viena prisijungs vėliau) priėmėme pasiūlymą dirbti.

Tai čia neįdomi priešistorė :) Pradėjus pamiršti Dubajų ir gavus žinią, kad vykdoma atranka, pasakiau, kad čia paskutinis bandymas, jei man bus pasakyta ne, vadinasi man nelemta ir nebesižvalgysiu atgal. Kai gavau skambutį, kad man siūlomas kontraktas, prisiminimai ir viltys vėl sugrįžo ir lig šiol sakau, kad nėra nė vieno argumento, dėl kurio turėjau nepriimti šio pasiūlymo. Na gal ir yra, bet argumentai UŽ yra žymiai svaresni :) Neneigsiu, emocijų skalė nuo to laiko buvo nuo liūdesio iki euforijos :D Dabar kiek kitaip, jau esu čia, bereikia išmokti daugelį dalykų ir pradėti dirbti. Laukiu nusistovėjimo :) Planuoju išbūti visą kontraktą, t. y. 3 metus ir tada grįžti pilna įspūdžių, naujų idėjų ir patirties pas tuos, kurių, žinau, kad labai labai pasiilgsiu :) Free hugs :D Palikdama Dubajų prisikarksėjau, kad bus tęsinys, šį kartą vykdama atgal tokių drastiškų teiginių galvoje nedrįsau turėti :D Žinau tik tiek, kad daug kas keisis ir kad bus taip, kaip lemta, todėl viskas bus labai gerai :) Pagal mano filosofijas galima suprasti, kad jau vėlyvas laikas :D Šoku į plačią ir patogią savo naują lovą, prie kurios jau pradėjau priprasti :) Labanakt man :D