2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Tailandas - Puketas darkart

Vis dėlto vienas geriausių viešbučių, kuriuose apsistojame. Pasijauti kaip atostogose, nors ir trumpam. Atskridę vakare didžioji įgulos dalis susitikome vakarienės, valgiau kažką keisto, skrandis nesupyko, tai viskas tvarkoje. Ryte labai skanūs azijietiški pusryčiai, ir vis kažkas kito nei įprasta kiaušinienė. Pilnais skrandžiais autobusiuku važiavome iki miesto. Tą dieną vyko piketas, tai gatvėse buvo kamščiai, kantriai išlaukę atsidūrėme prekybos centre, ten nuėjome masažo ir vėliau smulkių pirkinių. Vieta gausiai lankoma rusų, prekybos centre net lankstinukai rusų kalba, aišku, ir skrydžio metu vos ne pusė keleivių iš Rusijos.

Kitą kartą tikiuosi aplankyti vieną iš paplūdimį ar salų, šalis žymi tarp jaunavedžių ir pasyvaus poilsio ieškančių turistų. Kad ir kaip smagu ilsėtis, po to tenka dirbti. Skrydis atgal buvo vienas klaikesnių - daug turbulencijos, naujas keleivių aptarnavimas, kuri apsunkina stiuardus ir verčia ilgiau laukti keleivius, baili priimti sprendimus vyresnioji stiuardesė, nepatyrusios/naivios ir pasyvios įgulos narės, man į rankas susmukusi moteris, kuri visiškai nenualpo ir vėliau pasijautė šiek tiek geriau. Žodžiu, po tokio skrydžio pagalvoji, kad užaugęs norėtum būti kažkuo kitu :D

Šiek tiek foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5956185045442808993











 

Italija - Venecija

Susirinkimas prieš skrydį buvo gan niūrokas, vyriausiosios stiuardės buvo labai jau rimtos ir griežtos tai susidarė įspūdis, kad skrydis bus ne koks. Užtat ekonominėje klasėje gavome geriausią iš jų, tai ji iškart pakėlė visiems nuotaiką ir skrydis ėjosi sklandžiai :) Penkios valandos su trupučiu ir mes jau Venecijoje. Apsimuturiavę susitikome registratūroje kelionės į miesto centrą. Anksti temo, buvo vėsoka, ką čia vėsoka - šalta, tad ilgai mieste neklaidžiojome, su mintimi čia grįžti vasarą :)

Labai gražus miestas, įspūdingi pastatai, jaukios, siauros ir vingiuotos gatvelės, perkertamos siaurų upių. Gausybė mažų parduotuvėlių, lauko prekyviečių ir kavinių. Europietiškas senamiestis :) Vienas iš nedaugelio miesto, kur kelių transportas nelabai naudingas, senamiesty nieko kito tik laivelių ir tematėm, čia klesti vandens taksi ir keltai, gal vasarą atsiranda dviračių, o pačios krantinės niekur neaptvertos ir toks jausmas, kad niekas į vandenį čia ir nekrenta :) Praleidę kelias valandas senamiestyje laivu grįžome iki autobusų stoties, kur šalia radome jaukią kavinę, ten apšilome itališku vynu, tikrai skania pica ir tradiciniu desertu - tiramisu.  

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5956172079386518577
 

Zimbabvė - Hararė

Ilgokas skrydis iki Zimbabvės, iš pradžių skrendame į Zambiją, tada po dar vienos valandos skrydžio pasiekiame Zimbabvę. Įspūdis toks, jog iš visų Afrikos šalių, kur kol kas yra tekę būti, šie žmonės vieni maloniausių.

Šalis viena iš skurdesnių, bet žmonės malonūs ir atsipūtę, viešbutis ir gana padorus. Pirmą kartą lifte nemačiau mygtuko "greičiau uždaryti duris", kas patvirtina jų atsipalaidavimą. Vos atvykus jau buvo naktis, tad su kolega susitikome vakarienės, tiek daug visokiausio maisto, ilgai netruko pasijausti sotiems. Kita dalis įgulos susitiko valgyti jūros gėrybių, tik kitą dieną ne visi jų jautėsi gerai. Zimbabvė viena iš šalių, populiari maisto apsinuodijimu, tai įgula dažnai vežasi savo maisto. Pati valgiau tik vakarienę viešbutyje ir vėliau savo pačios maistą, tai problemų nekilo. Po vakarienės grįžus į savo kambarį pamačiau, kad jis nė velnio neišsivėdino nuo rūkalų, maža to, kambary buvo skruzdėlių, tai pirmą kartą ėjau keisti kambario. Atėjo žmogėnas patikrinti, ar tikrai kambarys toks jau negyvenamas, tada norėjo duoti kitą, bet tas keistai dvokė, tada trečiasis pasirodė padoriausias. Persikėliau visas tašes ir tada pamačiau, kad oro kondicionierius neveikia, plius vonios grindys kažko šlapios. Nesu aš iš priekabių svečių, bet žmogus įpranti prie patogumų. Patiesiau rankšluosčių vonioje, pravėriau langą ir džiaugiausi, jog kambarys neprirūkytas ir be skruzdėlių :)

Rytą su dviem kolegom nutarėm aplankyti zoologijos sodą. Vėjuota, bet karšta, mažai žalumos, daugiausia dykumos ir sausi medžiai. Keistai pasirodė didžiuliai akmenys, kur ne kur jie kaip sumesti į krūvą, lyg tai būtų snigę jais, viskas gamtos surėdyta ir su laiku jie skyla ir krenta. Važiuojant matosi žmonės, vaikai keliaujantys gatvės pakraščiu, šalia jos taip pat vyksta ir prekyba. Zoologijos sode matėme gana daug rūšių gyvūnų, dauguma jų tebesiveisia laukinėje gamtoje.

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5956143076094253873








 

2013 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

Mauricijus

Na ką čia daug pasakysi, viena iš kurortinių vietų, kur žmonės vyksta ilsėtis. Pati šalis turbūt iš to ir gyvena, šiaip skurdžiai, bet gyvena. Ką veikia įgula ten tai dažniausiai išsinuomojam katamaraną (mini jachtą), tai išplaukiam į vandenyną, stovinuojam šalia pakrančių, maudomės, klausomės muzikos, gurkšnojam, vėliau sulaukiam vakarienės (tų pačių laivo kapitonų darytos), šokam ir t.t. Gera nuotaika, muzika, žmonės ir gamta :)

Tai čia vienas iš užsiėmimų, dar būna visokių kelionių pamatyti daugiau gamtos vietovių ir gyvūnų, pvz., delfinų. Šįkart katamarano pakako, kitąkart tikiuosi daugiau nuveikti. Maistas gan keistokas, turiu pastebėti, pavalgiau ir per didelio įspūdžio neturėjau, nei europietiška, nei azijietiška virtuvė, kažkas savito. Krabų sriuboj buvo visas krabas, tai išsinešiau kėdę, stalą ir tą sriubą į balkoną, ten jį ir bandžiau įveikti, narelį po narelio. Mėsos iš viso krabo buvo gal vienas šaukštas :)

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5949873332732430209










 

Pietų Afrika - Džohanesburgas (vėl)

Džohanesburge nelabai yra ką nuveikti, liūtų zoologijos sode jau buvau, tai kaskart ten vykstant (šiuo metu jau esu buvusi bent 4 ar 5 kartus) ilsiuosi, mėgaujuosi skaniu maistu ir parsivežu šviežių daržovių ir vaisių į Dubajų. Ir žinoma - vynas, vienas garsesnių ir tikrai skanus bei nebrangus.

Šįkart nuotraukos taip pat pakeliui į viešbutį. Tąkart atskridus iškart smigau miegoti, skrydis ilgokas, bent kokios 8 val., vėliau pakilusi žadintuvo pagalba prisijungiau prie kolegių pavakarieniaut. Viešbutis gana atokioje ir saugioje vietoje ir organizuoja keliones iki miesto, tai sėdom į mikro autobusiuką ir nulėkėm iki kito restorano pavalgyt. Kol kas galiu pasakyti, kad steikas buvo vienas geriausių lig šiol ragautų. Taip skaniai prisišveitusios ir išlenkusios vyno grįžome iki viešbučio. Dar nenorėjome skirstytis tad sėdėdamos prie baro užsisakėme pieno kokteilių. Na ką, patys skaniausi pieno kokteiliai, ne šiaip kokie birzgaliukai, o skanūs, tiršti ir pilni kalorijų :D

Šiek tiek foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5949813340119350625









  

Dar kartą Indijoje

Šįkart Indijoje "pasižmonėti" nebuvau, buvau kažkiek pavargusi, tai visą laiką praleidau poilsiui - miegui, skaniam, bet keistam maistui, masažui ir sportui. Kiek teko užfiksuoti kadrų, tai pakeliui iki viešbučio. Indija didelė šalis, tai žmonės ir mentalitetas skiriasi, kol kas dar negaliu pasakyti, kuriame mieste kokie žmonės, dar nesu ekspertė :) Kiek tenka bendrauti su indais kolegomis, tai nieko blogo apie juos pasakyti negaliu. Nepamenu ar esu jau kažkur minėjusi, bet vestuvės jiems didžiulis įvykis, turbūt kaip ir daugumoje tautų, tik čia "didžiulis" dar ir žmonių masės prasme, t.y. į vestuves kviečiami visi, kas bent kažkiek pažįsta vieną ar kitą sutuoktuvininką ar jų tėvus, tai svečių skaičius gali viršyti 500 ir tai normalu :) Žinoma, visi jie keičiasi, lanko vieni paskui kitus ir taip kelias dienas, ir tik patys artimiausi būna visą tą laiką.

Prie to paties, kad Indija didžiulė, - nebe pirmą kartą girdžiu, kaip žmonės ilgai keliauja namo atostogų. Viena kolegė pasakojo, kad skrendant iš Dubajaus į vieną ar kitą oro uostą jai dar tenka vykti traukiniu iki savo miesto, o kelionė nei ilga, nei trumpa - dar 16 valandų traukiniu! O maniau, kad čia aš gyvenu kažkur glūdumoje :) Ji dar sako, galima skristi tarp miestų ar tai lėktuvu, ar helikopteriu, bet dažniausiai jie pradingsta nepasiekę galutinio tikslo, tai tėvai jai uždraudę skristi. Va čia tai išbandymas - 16 valandų traukiniu, per tokį laiką lėktuvu perskrendi vndenyną :)

Pakelės foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5949804862770459201
  





 

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Australija - Adelaidė

Teko skristi porą kartų.

Skrydis ilgas, apie 12 val. Pirmąkart su įgula vakarieniavom, smagiai pasipliurpėm su kapitono padėjėju iš Graikijos apie gyvenimą. Tada kitą dieną miegojau kaip lapas, tai niekur neišlindau iš kambario pasižmonėti, todėl teko rinktis sugrįžti darkart, kad galėčiau šitą maršrutą išbraukti iš savo pageidaujamų kelionių sąrašo :)

Antrą kartą taip pat susitikome vakarienės ten pat viešbuty, tik kažkodėl aš buvau viena pana tarp šešių vyrų, bet nieko, per didelio nepatogumo nepatyriau :D Kitą rytą su kolega tarėmės susitikti pusryčiams ir tada žygiuot į miestą, taip ir padarėm. Nusipirkau, ko ieškojau, pabimbinėjom po miestą ir grįžom.

Kiek teko aplankyti, Australija labai panaši, miestai tarpusavy labai panašios koncepcijos. Net negalėčiau pasakyti, kuo vienas ar kitas miestas išsiskiria nuo kitų.








 

2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Japonija - Tokijas

Šįkart buvau išsekus, tai jau maniau neskristi, bet buvo per vėlu atsisakyti. Išgyvenusi skrydį, tik pasiekus viešbutį ėjau miegot. Gan sunkoka gauti skrydį į Japoniją, nes pagal kompanijos nustatymus pusė įgulos narių turi būti japonai. Tai visos kitos tautybės nedažnai skrenda ten ir patys japonai nedaug tegauna naujų skrydžių į kitas šalis. Skrydis ilgokas, apie 9-10 val., bet lengvas, malonūs keleiviai ir faina turistinė vieta ten nusigavus.

Išsimiegojusi kaip meška žiemą (epie 10 valandų) susipratau, kad reikia išlįsti pasižmonėti. Viešbučio registratūroje sutikau savo viršininkus (kapitoną, padėjėją, vyr. ir vyresn. stiuardus), tai su jais ir patraukėm į miestą. Metro išraizgytas po visu miestu, tai gana nesudėtingas susigaudyt. Nulėkėm iki žymios miesto vietos, kur kas kelias minutes masė žmonių kerta sankryžą :D Va ten pajutau, kad nenorėčiau gyventi tarp tiek daug žmonių. Ne veltui tarp jų vyrauja tiek visokių akį rėžiančių keistų madų, gi sudėtinga būti pastebėtam tokioj minioj.

Atokiau nuo pagrindinės gatvės žmonių masė mažėjo, gatvės darėsi jaukesnės. Nepaisant karščio ir drėgmės nustraksėjom iki miesto parko, kur vyko kažkoks tai mums nežinomas rengiys ir būriavosi vietiniai linksmam pasibuvimui. Išsekę ir pasotinę turistinį alkį grįžome į viešbutį pokaičiui prieš skrydį atgal. Įtariu bites, galima daug daug ko pamatyti, jau nekalbu, kad dar nemačiau senamiesčio. Išbraukiu iš sąrašo, bet dar būtinai sugrįšiu :)

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5919805759859055073?partnerid=gplp0


   

2013 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis

Tailandas - Puketas

Skridom ne turistinio sezono metu, tai lėktuvas apytuštis, bet iš keleivių dauguma rusai. Dabar liūčių sezonas, tai pakeliui buvo blogas oras, dar nebuvau turėjusi tokios stiprios turbulencijos. Kaip tik baigėm maitinti keleivius, tvarkėmės virtuvėj, kai užėjo stiprus siūbavimas, greit sėdom ir užsisegėm saugos diržus, kai lėktuvas vėl staiga kilo ir leidos žemyn, taip iššigandau, kad net suspiegiau :) Nesmagus jausmas, kai jautiesi lyg skalbimo mašinoj, nežinodamas kas čia bus toliau.

Pagaliau nusileidus, pasitiko liūtis, bet nuotaikos nesugadino, net pasiilgau lietaus. Viešbutis kurortinis, vidury gamtos, ant kalno išmėtyti nameliai su kambariais. Rytą norėjome persikelti į salą, bet žinojom, kad vėl gali užeiti liūtis, tai nerizikavome, nes būtų sudėtinga iš ten begrįžti, tai papusryčiavę nulėkėm į miesto centrą. Ten pasilepinom masažu, aš dar veido procedūrom, taip trūko poilsio, kad net užmigau :) Vėliau nusipirkom šiek tiek maisto parsivežimui atgal ir grįžom į viešbutį.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5912460287378654257
 

Tailandas - Bankokas

Skridau su tikslu nusipirkti naują objektyvą, ką ir padariau. Šiaip miestas tuo ir žymus, kad visi čia lekia apsipirkti arba žiūrėti, kokių iškrypimų, nes Tailandas populiarus, ypač šitas miestas, transvestitais. Sako, labai sunku atžainti ar čia graži moteris, ar moterim apsirengęs vyras. Kai prekybos centre ieškojom objektyvo, vienos panos palausėm kur yra bankomatas, tai maloniai nurodė, tada kažko dar užklausėm beeidami ir ji atsakė. Bežingsniuodami susižvalgėm - ar čia tos pačios panos balsas? Itariu buvus transvestitu, kažkaip kraupoka matyti žmones apsimetus, kuo nėra.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5912462835094674481
 

2013 m. liepos 30 d., antradienis

NIgerija - Lagos

Dar viena vieta, kur nelabai yra ką veikt :) Skridau dėl to, kad duoda pakankamai didelius maistpinigius, didelius ta prasme, jog dug :D Bent jau seniau duodavo daugiau, dabar sumažino, nes sunku tuo patikėti, bet įgulos nariai linkę patys sau kenkti, pvz. pasisakyti, kad maistpinigių per daug ar kad gauna ilgesnes nei priklauso petraukas skrydžių metu. Man protu sunkiai suvokiama.

Nigerija turbut viena iš pavojingiausių vietų, į kurias skrendame. Oro uoste pareigūnai ginkluoti, kapitonas be perstojo kartojo visiems būti kartu ir neatsiskirti. Iki oro uosto ir kitą dieną atgal lydėjo policija. Nerekomenduojama palikti viešbutį. Pasakė kartą ir užtenka, o kapitonas nuolat šnekėjo ir šnekėjo, davė instrukcijas, net pabodo, dėl jo nėjau vakarienės su įgula, nes užteko ir taip jo pasakų :)

Taip ir prabuvau viešbuty - sporto salė, kambarys, pačios atsivežtas maistas ir daug poilsio :) Užtat neišleidau nė vieno pinigo, ko ir skridau :) Antrą kartą nebeskrisčiau, nes skrydis palygiti sunkus - iš vienos pusės jie visada atsipūtę, jiems viskas dzin, bet kitavertus jei norės, iškels dramą, be to, tai, kaip jie atkreipia dėmesį kitiems atrodo įžeidžiamai, o jiems priimtina. Paprastai žmonės sako - atsiprašau, bla bla bla, o šie vietoj mandagių frazių tiesiog susnypščia PSSS :D ir dar pavadina - ei sese :D (pss hey sista). Oi smagu skraidyti :D

Kelios foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906456700507084321
 

Pietų Afrikos Respublika - Durbanas

Gavau du skrydžius iš eilės į Durbaną. Pirmą kartą viešbutis organizavo vakarėlį, tai maistas ir gėrimai buvo nemokamai, sutikom kitų oro linijų stiuardų, gerai apspangom, vėliau dalis išėjo į miestą, aš miegot :D Rytą ėjau apsipirkti, kai turiu progą, stengiuosi į Dubajų parsivežti vaisių, daržovių, mėsos ir kokio skanaus gėrimo.

Antrą kartą atskridus vakarėlio nebebuvo, tai nuėjau sportuoti, tada išmiegojau, nuėjau iki vandenyno, vėl apsipirkt ir pamiegot prieš skrydį. Ne labai yra ką nuveikt, miestas ne itin saugus, tai nesiveržiau ką aktyvesnio nuveikt.

Šiaip kažkuo priminė Airiją - kalnuota, vėjuota, žalia, didelės laukymės :)

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906451307862461649
 

Kinija - Pekinas

Tik dabar pamačiau, kad Pekinas - Kinijos sostinė :) Gyveni ir mokaisi :) Pekine yra kelios turistinės vietos - Didžioji Kinijos siena, kažokie rūmai ir prekybos centrai :D Seniai nustojau žavėtis pastatais, pirkiniai Kinijoje ne patys geriausi, be to viskas mažais dydžiais, tai rytą susiruošėme į Didžiąją sieną, iš tikro dėl to ir norėjosi ten nuskristi :)

Nuvykę ten iš ryto aplenkėme didžiulius turistų spiečius, kurie pradėjo rinktis mums jau išvykstant. Pakilimas iki sienos šiurpus - pakeltuvai aukštai virš miškų, be rimtų apsaugų. Su kolege vos neištiko panikos priepuolis, dar tie pusryčiai apie save bandė priminti, tai skaičiavome minutes iki finišo ir visaip bandėme galvoti apie ką kitą. Tada mastėme, kad žemyn lipsime laiptai, kas neįvyko :)

Siena žiauriai ilga, vingiuota, vietomis net ne horizontali, gana plati, su stotelėmis/vėsiomis pastogėmis. Labai toli nėjome, siena gi ta pati :D Be to pakilimai ir nusileidimai visą laiką, tai ne veltui kelias dienas po to skaudėjo kojas.

Siena ir miego trūkumas išsekino, tai dalis grįžome į viešbutį, ten papietavome - koldūnų su alum :D Tada numigome ir išbrazdėjome masažo. Grįžus vėl vakarienė ir miegot. Atiskėlus įsijungiau TV ir pirma žinia - lėktuvo katastrofa Amerikoj. Turiu prisipažinti, pasitikėjimo nepridėjo, be to, iškilo klausimas ar darau tai, ko noriu, ir ar tai verta. Visi susirinkome rimtais veidais, susimąstę, bet viskas buvo ok, tai su laiku tokie dalykai pasimiršta.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906440828724033153 

Alžyro respublika - Alžyras

Lig šiol draugai juokiasi, kaip galėjau prašyti skrydžio į Alžyrą. Anot jų nieko ten įspūdingo, bet kol neaplankysiu visų įmanomų vietų, tol keliausiu ten, kur kiti nekeliautų :)

Afrika. Iš pirmo žvilgsnio dar viena skurdi šalis, nors iš tikro viena turtingiausių savo ištekliais Afrikoje. Kad jau visi baugimo, jog mieste nesaugu, tai nusisamdėme taksi ir mus visur apvežiojo. Buvome dviese su kolege. Vienu metu taksistas sako - galit išlipt, pasifotkint ir aš čia jūsų palauksiu. Mes sakom - gal ne, tai nelipom, kažkaip nejauku, kai gatvėse tik vyrai ir visi spokso :)

Šiaip visi kalba prancūziškai, tai kai taksistas viską pasakojo, buvo sunku ką suprasti - ech kad būčiau labiau mokinusis mokykloje :) Miestas gražus, daug žalumos, senamiesty siaurų gatvių painiava, kai eilinį kartą pagalvoji - kaip jųs nenušienaujat vieni kitiems automobilių veidrodžių :D Iš tikro pirmas ispūdis vos pasiekus miesto centrą - ar čia tarptautinė skalbinių diena? :D Kur bepažiūrėtum, vis kažkas kabo ant kiekvieno namo.

Turėjome sąrašą vietų, kurias norėjome aplankyti, tai derėtis skirtingomis kalbomis buvo labai sunku, aišku, vairuotojas po kurio laiko norėjo mumis atsikratyti, bet mes nuosekliai kartojome vietų pavadinimus. Jis ir taip iš mūsų paėme ne mažus pinigus ir iš prancūziškos eksursijos ne labai ką supratome. Kai iš turistų bando išmelžti kiekvieną pinigą net piktumas ima. Bet svarbiausia, kad užteko pinigų pavalgyti :) Nors Alžyrietiškas maistas ne labai patiko :)

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906432128642149121




 

Šveicarija - Ziurikas

Na ką aš galiu pasakyti - Europa yra Europa. Visos šalys tarpusavy panašios. Kas žavi dėl Šveicarijos tai kaip jie klesti taip savarankiškai.

Žygiuodami senamiesčiu užėjome į labai seną kvinę. Toks jausmas, kad grįžome laiku, viskas dvelkė prieškariu. Smagiausia, kad kavinėje buvo šeimų, vyresnio amžiaus žmonių ir jaunuolių tuo pačiu metu, ko Lietuvoje nesu mačiusi.

Skanavome vietinių sausainių, kurių kilmę savinasi kelios šalys, paklausus šveicarų, jie sako, kad sausainiai kilę iš čia :) Labai labai skanūs, trapūs, burnoj tirpsta :)

Įtariu, kad daug ko galima pamatyti, bet labai nenusisekė su oru - lijo ir buvo šalta, tai ilgai nebimbinėję grįžome į viešbutį :)

Šiek tiek foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5905697822698388561
 

2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Italija - Roma

Atskridę vakare susitikom viešbučio bare, išlenkėm po kokteilį, tada užkabinti gyvos muzikos sumastėm išeit pasižmonėt. Sulindom į du taksus ir nuvažiavom pavakarieniaut. Keista, bet skaniausi lig šiol suši rasti Romoje :D

Rytą ta pati brigada ir dar daugiau viešbučio svečių susėdom į viešbučio užsakytą autobusą ir nuvažiavom iki pačio miesto centro. Romoje yra daug ką pamatyti, kad pajusti tikrąją dvasią turbūt reiktų atvažiuoti atostogų :) Pamatėm tik dalį turistinių vietų ir tai visur vien turistai, kažin ar rasi bent vieną tikrą italą miesto centre. Miestas dvelkia istorija, nors ir nežinant daugybės tų pastatų istorijos, vis vien nepalyginsi su Milanu. Kaip dažnai būna turistaujant, pametėm dalį įgulos, tai likome trise - aš, kolegė ir kapitonas. Jis italas, tai vedžiojo klaidžiojom miesto gatvėm ir pasakojo būtus ir nebūtus dalykus :D Kas ten žino tuos italus :D Ragavom tikros itališkos kavos, turbūt skaniausia kava lig šiol, po tokios kavos nebesinori ragauti kitų :)

Palikę kapitoną su draugais, su kolege įsidėmėjom kaip grįžti iki autobuso ir bimbinėjom toliau, kol išalkom ir tada nusipirkom picos. Skaniai pavalgiusios pakeliui dar radom itališkų ledų, tai visiška itališka fiesta :) Grįžę į viešbutį dar spėjom ir numigti iki skrydžio.

Skrydis ėjo sklandžiai - įgula superinė, atsipūtus, vyr. stiuardas visiškai pakalęs (gerąja to žodžio prasme). Prieš skrydį atgal į Dubajų žinojom, kad ten rūkas ir gali būti trukdžių nusileisti, tai norėjom atskristi iki prasidedant rūkui, kas nepavyko. Galiausiai jau šalia Dubajaus sužinojom, kad "kabosim" ore valandą laiko, taip pat žinojom, kad papildomų degalų turim dviems valandoms. Prasėdėjom savo vietose valandą laiką, tada pirmas bandymas leistis... ir jaučiant, kad lėktuvas artėja link žemės staiga vėl pakilom. Nesmagus jausmas, bet ką darysi, geriau nesileisti, jei ne viskas ok, be to, kas mums belieka, tik sėdėti, laukti ir priimti kapitono sprendimą. Tada už kokių 10 min. vėl pradėjom leistis. Pažiūrėjus pro langą pasitikėjimo per daug nebuvo. Vos įskridom į debesis, staigiai ir nusileidom... ir tai buvo vienas geriausių ir minkščiausių nusileidimų, kai jau laukiau viso lėktuvo supurtymo. Po kažkiek skraidymo patirties įgyji supratimą apie tai, kas vyksta aplinkui. Įgulos nariai pradėjome ploti, ko niekada nedarome :)

Išleidus keleivius, susėdom į autobusą, kuris veža atsiimt lagaminų ir įlipus kapitonui su padėjėju vėl pradėjome jiems ploti ir dėkoti. Šie patvirtino, kad tai buvo vienas rizikingiausių nusileidimų ir darė tai, ko dažniausiai netenka. Va čia tai profesionalumas :)

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5901526922882461153
   

Kinija - Šanhajus

Vienas prašmatniausių viešbučių :) Miestas daugiau komercinis, nelabai ką gero nuveiksi, tai visada Kinijoje galima pigiau apsipirkti :) Ryte viešbutyje papusryčiavome ir išlėkėm pirkinių. Valgyti Azijoje visada smagu valgyti, matai maistą ir nesupranti kas tai per biesas :D Kas nustebino, kad jie turi koldūnų! Keista, kaip viena su kita nesusijusios šalys turi panašių valgymo ypatumų. Dar jie labai mėgta keptus patiekalus, tai nežinau, kaip jie visi tokie liekni :)

Kaip ir kiekvieną kartą persivalgėme pusryčių metu, gi bufetas, tai už tą pačią kainą gali visko ragaut. Tada išlėkėm apsipirkti. Žmonės kalba, kad Kinijoje pigu... gal, jei moki derėtis. Pamatę užsieniečius kainą padidina gerokai, jei daikto vertė 20, tai prašys 100! Kai pasakai ne ir eini toliau, pardavėja tau kulniuojant rėkia vis mažesnius skaičius, jei beeidamas išgirsti kainą, kokią nori, tai atsigręži ir nusiperki. Pardavėjas daug laimės nepatiria, bet koks skirtumas, kažką murma kinietiškai, gal prakeikia, ką ten žinosi :D Matavausi vienus batus ir tuo pačiu derėjausi dėl kainos, batai nelabai patiko, tai pasakiau ačiū bet ne, pardavėja kad pasiuto - aš tau duodu gerą kainą, duok pinigus! Ne nu viršūnė, kur dingo mano pirkėjo teisė pirkti tai, kas man patinka. Kad ji pradėjo putotis, nu galvoju tau tai jau tikrai pinigų neduosiu, susinervinau ir nuėjau palikusi ją toliau mane keikti kinietiškai :D

Mugė tokia didelė, kad pametėm kelis kolegas, tai iš 4 į viešbutį grįžome dviese. Tada nusprendėm išlėkt pasižmonėt. Tikrąja to žodžio prasme. Miestas pilnas žmonių, net per daug. Tuo metu siautėjo kažkokia paukštienos epidemija, dauguma meniu buvo tik kinietiškai ir padavėjai nesuprato angliškai, tai galiausiai McDonalde sukirtom po sumuštinį :)

Smagu paturistauti, bet gyventi ten negalėčiau, masė žmonių, smogas, viskas kinietiškai ir pan.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5901512470608016641
  

2013 m. liepos 7 d., sekmadienis

Pietų Afrikos Respublika - Džohanesburgas

Miesto daug pamatyti neteko, bet rajonas aplink viešbutį priminė Klaipėdos senamiestį, gal kažkiek labiau Frydricho pasažą. Keliese nutarėme aplankyti liūtus, tai gavom kelionę į zoologijos sodą, kuris visai šalia miesto.

Įėjus iškart pamatėm miegančius liūtukus, žmonės kalba, kad jiems duodami specialūs vaistai, kad jie būtų mieguisti visą laiką. Ką ten žinosi. Vėliau teko tuos pačius liūtukus glostyti, tai jiems visai dzin, kaip tik nervina ir jie slepiasi. Žirafa pribloškė savo ūgiu, jos galva kaip pusė žmogaus kūno. Teko iš arčiau ir suaugusius liūtus pamatyti - įspūdingi plėšruonys. Taip sakant - pamatėm laukinių žverių iš arčiau.

Foto su žvėriukais:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5897900113527619537


 

FIlipinai - Manila

Jau kelis kartus esu buvusi, nė karto neteko apsižvairyti toliau nuo viešbučio, bet kiek girdėjau, ne labai yra ten ko :) Šįkart lepinausi masažu, kaip ir paskutinį kartą būdama čia :D

Šiek tiek foto važiuojant autobusu iki viešbučio. Vaizdas - pilna žmonių, gatvėse chaosas ir netvarka. Filipiniečiai kaip tauta tai bent jau Dubajuj populiarūs nedideliu imamu atlygiu už darbą ir dėl savo  nuolankumo aptarnaujant klientus, retai kur rasi susiraukusi filipinietį prekybininką.

Jei dvejoji ar žmogus kilęs iš Filipinų, jį užkalbini. Kai išgirsti, kad jis ištempia žodžių galūnes ir  neištaria F raidės, tai viskas aišku - I'm prom Pilippiiiiiiiines and I like coppeeee (coffee) :) Be to, Dubajuje įspūdingas jų skaičius.

Kelios foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5897888841688771729?hl=en
 

2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Čekija - Praha

Jau gal kokį trečią kartą skridau kaip keleivis-atsarginis įgulos narys, kai likusi įgula dirbo. Šįkart į Čekiją buvo mažai keleivių, tai skridom mažesniu lėktuvu, o grįžtant iš ten žmogėnų buvo daug, tai pakeitė į didesnį lėktuvą ir reikėjo daugiau įgulos narių. Va :) Nusileidę sužinojom, kad Europoj siaučia speigai, tai mums kaip ir pavyko sėkmingai nusileisti, kur norėjom, o va įgula skridusi į Austriją turėjo leistis taip pat Čekijoje, nes anas oro uostas dėl oro sąlygų uždarytas. 

Tą pačią dieną su įgula išėjom į miestą, šaltis neišpasakytas, bet kambary gi nesėdėsi :) Didingas miestas su senovinėm gatvėm ir pastatais, braidžiojom braidžiojom, šalom šalom, kol nebebuvo įmanoma nuotraukų bedaryt, tai įlindom pavalgyt tradicinio maisto, tik nebepamenu, kas tai buvo :D Pargrįžę į viešbutį dar susirinkom simboliškai pavakarot prie alaus ir sumuštinių, bet ilgai nebetempiau ir ėjau ilsėtis.  

Kitą dieną nuėjau tradiciškai apsipirkti europietiško maisto ir sutikau narkomaną parduotuvėje. Iškart šiurpas perbėgo, seniai bebuvau tokių mačiusi ir atpratau. O šiaip viskas patiko, norėčiau čia sugrįžti ir vasarą, kai viskas žaliuoja.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870098165849353201
 




Indonezija - Džakarta

Džakartoje buvau jau kokį trečią kartą, bet pagaliau ryžausi išlįsti į miestą, nes ta pati bėda - viešbutis atokiau nuo miesto centro. Pačiam mieste nieko įspūdingo, tą žinojome. Tai atvykę vakare tradiciškai susirinkome prie baseino, vakarienė, gėrimai, vyr. stiuardas buvo atsivežęs kaljaną, kitas stiuardas parūpino muzikos, tai visai smagiai pasisėdėjom. Ryte su kolege sėdom į taksą ir nubildėjom į miestą, kur nuėjom masažų, vėliau pabraidyti po prekybos centrą, ten paragavom keistų jų valgių ir atgal į viešbutį pokaičio prieš skrydį atgal.

Kelios foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870081352228996225

 

Italija - Milanas

PAGALIAU šįkart pavyko išeiti į miestą. Viešbutis pačiame oro uoste, tai reik kompanijos, jėgų ir nuotaikos kelionei iki miesto centro, kuri traukiniu užtruko valandą laiko. Realiai visą laiką praleidome Duomo katedroje, tiksliau ant jos stogo, iki kurio 250 laiptelių už 7 eurus arba liftas už 11 eurų. Stiuardai didžiąją laiko dalį elgiasi kaip studentai, tai ne išimtis buvo ir šis sekinantis kartas. Su viena pertraukėle užlipome iki to stogo ir buvo verta :)

Po tokios mankštos nusipelnėme itališkos picos, kuri buvo... mmmm kokio skonio. Aišku, visos neįveikėme, kokios visos, suvalgėme tik po pusę tai likusias parsinešėme atgal į viešbutį. Ryte šalta ji nebebuvo tokia skani, bet jei iš bado šuo ir varškę ėda, tai kas čia reiškia šaltą picą suvalgyt :)

Šiaip miestas tai labai gražus, pilna žmonių, turbūt daugiausia turistų, tik va ne visur vietiniai supranta anglų kalbą.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870074578275568385 

Japonija - Osaka

Vienas geidžiamiausių skrydžių - malonūs ir išsiauklėję keleiviai nesukeliantys stiuardams vargo ir graži šalis. Po skrydžio didžioji dalis išėjome pavakarieniauti į tradicinį restoraną. Palikome batus prie durų, įėjome į mažesnę patalpėlę su labai žemu stalu ir susėdę aplink jį pamatėme, kad kojos sulenda po tuo stalu į duobę :D Meniu matytas pirmą kart gyvenime - kompiuteris, iš kurio užsisakai ir po kurio laiko ateina padavėjas su maistu. Ragavom visokiausių dalykų - nuo žalios žuvies (lašišos) iki keptų jūros gėrybių, šiaip viskas buvo skanu. Kitą rytą papusryčiavom viešbuty, Azijoje pusryčiai visada įdomūs - eini ratais apie padėtą savitarnai maistą ir nežinai ką dėtis, nes viskas keista ir nematyta. Šiaip visokių atradimų buvo, užragavau kažko panašaus į mūsų balandėlius ir koldūnus :) Tai tą dieną pačioj Osakoj kaip ir nebuvom, traukiniu nuvažiavom iki kito miesto - Kjoto. Kas nustebino, tai kad visur yra tvarka, viskas sustyguota, žmonės eina tik per perėją, kol laukia žalio šviesoforo signalo, ant šaligatvio išsirikiuoja eilėmis, tas pats laukiant metro, visi stoja į eilutę, niekas nesigrūda. Labiausiai nustebino, kad jiems nepriimta palikti ir gauti arbatpinigių, tai jei japonai turistai matyt nelabai laukiami svečių šalių kavinėse.

Visiškai kitokia kultūra ir mentalitetas, savotiškas apsirengimo stilius, neįprasta architektūra, daug technologijų ir pan., būtų įdomu ten kiek pagyventi.

Foto: https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870053459175055217


2013 m. vasario 9 d., šeštadienis

Danija - Kopenhaga

Labai gražus miestas! Norėčiau čia gyventi. Braidyčiau sau gatvėmis dieną naktį. 

Atskridome dieną ir iškart keliese išėjome pazylioti. Smagu, kad kažkas visąlaik turi planą - kur nueiti, ką pamatyti, tada tik slenki iš paskos ir viską fotkini :D Buvo šalta, gal koks tik +1, tai tikiuosi čia sugrįžti vasarą, kai viskas bus žalia. Žmonės pasirodė malonūs, gana daug turistų. Grįžtant į viešbutį praalkome, tai pagriebėm dešrainių, va jetus kaip skanu buvo. Tiek ir užteko, kad smigčiau miegoti iki pat kito ryto.

Foto:

JAV - Hiustonas

Pirmą kartą skridau į JAV, skrydis buvo pakenčiamas, faina įgula. Atskridom vakare vietos laiku ir iškart nuėjau miegoti. Praleidom dvi dienas ten, 2 kartus rimtai valgiau ir tai viešbutyje, bet skrandis kažko streikavo. Įtariu laiko skirtumą, kuris nei didelis, nei mažas - 14 val.! Jei Dubajuje 11 val. ryto, tai Hiustone 1 val. nakties, grįžus viskas susitvarkė. Didžiulio įspūdžio kaip Amerikos Valstijos nepaliko, gal jei pamatyčiau daugiau šitam mieste ir kitąkart nuskridus į kitą vietą. Gamta kažkiek panaši į Lietuvos, pats miestas kažkuo priminė Australiją. Daug nutukusių žmonių, gatvėse mačiau asocialių ir benamių, net tokių, kurie su savim vežasi visą "užgyventą" turtą, visur pilna greito maisto, tik va senamiestis pasirodė labai tvarkingas ir neprišiukšlintas. Vien žiūrint televizorių supranti, kad šalis turi šiokių tokių socialinių ir psichologinių problemų viduje. Nieko ypatingo nenuveikiau, apsipirkau ir ilsėjausi, nepaisant to, kad organizmas nesuprato kuriuo paros laiku gyventi.

Vaizdas iš viešbučio kambario











Smagus vaizdelis



Tanzanija - atostogos

Sausį turėjau savaitę atostogų, kelis planus, ką nuveikti, ir galiausiai su kambarioke rezervavusios viešbutį vandenyno pakrantėje susikrovėm suknias ir išskridom keliom dienom.

Viešbutis apsuptas gamtos, pilna žalumos aplink, šalia matosi vandenynas. Rytais pabusdavome nuo paukščių giesmininkų ir žiogų, langai buvo be stiklų, tik su grotelėmis nuo vabzdžių. Kambary kur ne kur praeidavo maža skruzdėlė, kad jos konfiskavo mūsų sausainius tai jau keista nebebuvo. Draugė sakė matė mažą driežiuką kambary, gerai, kad aš jo nemačiau, o tai nežinau ar būčiau užmigusi. Naktį vaikščiojant paplūdimiu mane gąsdindavo balti krabai - sėdi jie sau ir pradeda greitai bėgti. Aišku ne link mūsų, nes mūsų jie bijojo, bet vis tiek baisu :D

Vieną dieną persikėlėme į greta esančią negyvenamą salą, kur dauguma turistų atplaukia. Jautiesi kaip rojuj - baltas smėlis, žydras vanduo ir dangus, saulutė čirškina. Viskas buvo pagal planą, kol nenuėjom fotkintis prie vandens, nes tada... nudegiau! Tą patį vakarą tapau raudona, viską perštėjo, skaudėjo ir viskas kaito. Kitą dieną tik ilipus į lėktuvą atgal į Dubajų iškart paprašiau kremo nuo nudegimų :) Geri tie kolegos, davė, kas kelias valandas tepiausi. Draugė ir šiek tiek pasvilo, bet tai jos oda rudesnė ir taip nesimatė.

Labai skanus maistas, ypač visokios jūros gėrybės, ir kainos įkandamos. Ramiai sau pailsėjome, pasilepinome saule, gamta ir maistu, padauginome saulės ir grįžome namo.

Foto:

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5842940758998077233 

Singapūras

Singapūre yra daug ką nuveikti, vienas iš būtinų dalykų - aplankyti Universal Studios. Vieta pilna filmų ir filmukų personažų, atrakcionų, suvenyrų parduotuvių ir kavinių, viskas Holivudo tematika. Vakare atskridę nuėjome į vietinį klubelį, išlenkėme tauriųjų gėrimų, palingavome į taktą ir miegot, nes rytą laukė ekskursija. Nukakusios į vietą pavalgėme ir tada tik sugalvojome, kad reikia išbandyti atrakcionus. Kai sėdau į tą karutį, bijojau ne kas  per siaubas manęs laukia, bet kad atlaikytų skrandis. Viskas buvo ok, seniai bevažinėjau atrakcionais, vėliau išbandėme dar vieną ir galiausiai patį baisiausią, kur apverčia 360 laipsnių ir sėdėdamas tabaluoji kojomis, nes apačioj nėra pagrindo.

Oras buvo nusisekęs, saulė švietė didžiąją laiko dalį, kol laukėm eilėj į vieną atrakcioną gerai nulijo, tai nesušlapom, kol... nutarėm išbandyti dar vieną "vaikišką" atrakcioną. Šalia įėjimo buvo perspėjimas, kad galim permirkti, bet nematėm šalia permirkusių žmonių ir tas aparatas, kur įmetus kapeikas duodą vienkartinį lietaus ploščių, pasirodė tik plėšikavimas. Na ką, abi drąsios ir pašaipios iš ploščiuotų atrakcionistų sėdom į apskritus plaustus ir žemyn upe. Viskas čiki piki, dinozaurai aplink riaumoja, vaizdelis gražus, ramiai sau judam į priekį pasroviui, jau čia pat ir finišas, kai pasileidom nuo skardžio ir gavom tokią vandens bangą, kad viena mano pusė buvo permirkusi, o kolegės visa nugara buvo šlapia. Realiai buvo galima gręžti mūsų rūbus ir kas juokingiausia, vandens gavom tik mes dvi beploštės tam plauste :D Na ką abi jaunos, gražios ir šlapios gavom žirgliuoti toliau, kolegė turėjo atsarginių rūbų, tai persirengė, man tokios bėdos nebuvo, permirkusi buvo tik viena džinsų klešnė, tai kaitrioj saulėj greit išdžiuvo.

Tokis tasai smagumas Singapūre.

Foto:

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5842173578240054801

2013 m. sausio 4 d., penktadienis

Hong Kongas (Kinija)

Azijos skrydžiai turbūt antroj vietoj po daugumos Europos skrydžių, lyginant keleivius ir malonumą dirbti :) Pačiam Hong Konge yra labai daug ką pamatyti, norėjom užsikelti į kažkokį žymų kalną miesto apžvalgai, bet nusprendėm, kad per daug šalta, visi buvom lengvai apsirengę ir buvo labai vėjuota. Tad keltu persikėlėme į kitą miesto pusę, kur laukėme lazerių šou... ir kurie labai nuvylė, nieko įspūdingo, ne to tikėjomės.

Labai keista atmosfera buvo, su įgula pasimetėme 2 kartus ir abu kažkaip vėl vienas kitą suradom. Pirmą kartą sėdom į 2 taksi tiksliai nežinodami kur važiuoti ir tas pirmasis taksas seniai buvo dingęs. Jau manėm, kad gausim patys toliau tęsti kelionę, kai išlipus iš taksi pamatėm kitą įgulos dalį, kurie važiavo pirmieji. Tada bimbinėjom, fotografavomės, apžiūrinėjom kiniečių žvaigždžių alėją, kai atsigręžiam ir vėl nėra pusės žmonių! Ar tai jie aplenkė mus, ar atsiliko. Ką darysi, einam toliau, sumastėm atsigaivinti, užsukom į Starbucks'ą. Laimei, kita dalis įgulos užsimanė ten pat "pasilengvinti", tai taip ir vėl susitikome :) Tada jau nebe pasimetėm, pasiėmėm staliuką, išgėrėm alaus, pažiūrėjom šiokį tokį lazerių šou, grįžom į viešbutį ir ėjau miegot. Rytą papusryčiavom, bandžiau apsipirkti, bet viskas pasirodė ne taip jau pigu, tai atgal miegoti :)

Kitą kartą tikiuosi pamatyti naujų vietų.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5829195321895958961

2013 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Mauricijus

Viena geidžiamiausių kelionių tarp įgulos narių. Kur čia nenorėsi skristi, kai pasijauti, lyg atostogautum: šiltas klimatas, dažniausia 2 dienos iki skrydžio atgal, vakarojimas su įgula, pasiplaukiojimas jachta ir t.t. Pirmą dieną atskridę norėjom nuvažiuoti iki paplūdimio, bet buvome per daug išalkę ir dar kelionė pasirodė per ilga. Grybavom po miestą ieškodami, kas tiktų vakarienei visų skoniui, bet galiausiai grįžome į viešbutį, tai abu vakarus ten ir vakarieniavom. Visai padorus maistas, tik kad laukti reikėjo nei daug, nei mažai - 1 valandą. Na čia mano rekordinis laukimo laikas. Kai didelė kompanija, ne taip ir jaučiasi, o restorane visus patiekalus darė tuo pačiu metu ir kai viskas buvo pagaminta, visiems kartu ir atnešė, puolėm kaip grobuonys valgyti. Buvom nusipirkę mieste alaus, tai po vakarienės susirinkom kambary toliau baliavoti, vyriausiasis stiuardas buvo atsigabenęs degtinės, tai džiaugdamiesi, kad yra tokių supratingų žmonių, sunaikinom to butelio tūrį.

Kitą rytą susirinkome paplaukioti jachta. Iš pradžių pasirodė, kad gausim per kuprą nuo lietaus, bet galiausiai išvis nelijo. Į nuomos kainą buvo įskaičiuotas maistas ir gėrimai, ko daugiau ir norėti! Saulutė sau šviečia ir šildo, laivelis lengvai plaukia, artėja paplūdimio vaizdai, užuodi kepamas dešreles, skamba  Bob Marley dainos... paplaukioji, atsipalaiduoji ir mėgaujiesi :) Daugiau tokių akimirkų :)

Grįžus, išpėdinom į miestą nusipirkti laipsnių einamajam vakarui, vėl vakarienė, vėl pratęsimas tos pačios kolegės kambary, tik šįkart daugiau durniavom. Sulaužėm lovą. Būtų įvykęs stebuklas, jei 9 drambliams šokinėjant ant jos jį būtų likusi sveika :) Kiek žinau, niekas iš mūsų dėl to į bėdą nepakliuvo.

Tai taip ir pasibuvom Mauricijuj.

Ko gero vienintelė kelionė, kur neturiu kambario nuotraukų, nes... buvau pamiršusi savo foto aparato bateriją namie!

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5829158107722122417