Seišelių salos

Na ką, po dviejų metų tarnavimo oro linijoje gavau patį geriausią skrydį. Na kaip gavau, turėjau prašyti :D Tik 4 val. skrydžio, keleiviai turistai, ne indai, tai malonu dirbti, plius 24 val. poilsio gamtos apsupty. Šį mėnesį skridau ten dukart ir nelabai pasisekė su oru, nes dabar lietingas sezonas, tai tikiuosi sugrįžti vėl, kai švies saulė ir galėsiu čirškintis paplūdimy.

Nieko čia daug nepasakysi, šalis gausi gamta, vietiniai atrodo atsipalaidavę, ir kur čia nuskubėsi kurorte, taip ir gyvena šalis iš turizmo. Aišku, turistai tikrojo gyvenimo ypatumų čia nemato, kai važiavome iki viešbučio, vairuotojas pasakojo, kiek daug čia neatsakingų vairuotojų ir kaip įaugusi narkomanija, jog kiekviena šeima vienaip ar kitaip dėl to kenčia.

Abu kartus skridau su tuo pačiu kapitono padėjėju iš Latvijos, tai pliurpėm nuo Klaipėdos delfinariumo iki Rygos balzamo ir euro Latvijoje :) Taip pat abu kartus buvo ta pati mergička australė/kinietė, pirmąkart jos mama irgi skrido su mumis, tai apsistojo su mumis viešbuty.

Pirmąkart skrendant atgal lėktuve neveikė ekranai, tai antrąkart gyvenime teko rodyti evakuacijos instruktažą. Niekam iš mūsiškių nepatinka, nes visi keleiviai spokso ir reik viską daryt sinchroniškai, ką ten sinchronizuosi, kai tokių dalykų nedažnai tenka daryt. Įpusėjus skrydžiui ekranai pradėjo veikti, tai pagaliau atsirado keleiviams veikla. Taip pat tarp keleivių užtikau lietuvių, jau kokį trečią kartą per dvejus metus. Vėliau į skrydžio pabaigą vienas indas prisigėrė ir pradėjo vaikščioti į mūsų virtuvę prašydamas daugiau alkoholio. Kai paskutinį kartą pakilo iš kėdės ir atsisėdo atgal, praėjo 3 sekundės ir lėktuvas palietė žemę. Jau nesakysiu, kiek kartų jam buvo sakyta likti savo vietoje. Žiūri į tokius žmones ir nežinai, ką galvoti :)    

Antras skrydis buvo geresnis, įgula draugiškesnė. Tokiose vietose kaip ši pasijauti, kad esi atostogose, vienas iš tarnavimo oro linijoje pliusų :D

Foto iš kurorto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5970214962200594273
 

Amerika - Dalasas

Pats ilgiausias mano skrydis - 16 valandų! Turbūt nereikia sakyti, kokia katorga, kaip pavargsti ir tampi irzlus per šitiek laiko dirbdamas uždaroje patalpoje. Na žinoma, turėjome pertrauką, pasidalinę į dvi grupes gavome po 4 val. poilsio. Kas man labai patinka, kad per tokias pertraukas dažniausiai pavyksta užmigti ir atsibusti pačiai, nusistant vidinį laikrodį :) Tokių ilgų skrydžių metu turime atsarginių įgulos narių ir 4 o ne 2 kapitonus. Gan ilgokai užtrukome pasų patikroje, palikę ten savo pirštų antspaudus susirinkome lagaminus ir nuvažiavome į viešbutį.

 

Laiko skirtumas nuo Dubajaus - 10 valandų atgal, tai sunku orientuotis, kokiu laiku čia gyventi. Turėjome dvi dienas Dalase, tai pirmąją miegojau, gal kokias 16 valandų su pertraukomis, tada antrąją dieną apsilankiau prekybos centre, esančiame šalia. Mano laimei, nieko gero pirkti neradau, o jau buvau pasiruošusi išleisti daugiau pinigų.

 

Šitas skrydis buvo po Kalėdų, per kurias grįžau namo, tai įtariu, kad kelionės metu sušalau. Jau skrendant į Ameriką snargliavausi visą kelią, nuskridus jau ir gerklę skaudėjo, tai džiaugiausi, kad turiu dvi dienas ir galėjau ilgiau sau ilsėtis. Visos atrakcijos ir įdomybės toliau nuo viešbučio, dažniausiai taip nutinka, jog Amerikoje gauname nakvynes viešbučiuose, kurie toli nuo miesto centro ir tolimesnei kelionei reikia ryžto.

 

Išilsėję ir apsipirkę (JAV, Anglija ir Kinija - populiariausios vietos įgulos pirkiniams) po dviejų dienų susirinkome skrydžiui atgal į Dubajų. Turėjome atsarginę narę iš praeitos įgulos, kuri turėjo skristi atgal kaip keleivis, nes susirgo. Vargšė jau antrą dieną iš eilės bandė grįžti į Dubajų, bet vis skrydžiai buvo pilni ir jai nebuvo vietos. Šįkart pasisekė, kad atsirado laisvų vietų ir ji galėjo grįžti. Kai kompanija mieliau parduoda vietą keleiviui, o ne skraidina sergantį įgulos narį namo, kažkaip žavesio jai nepriduoda.

 

Iš pradžių turėjome bėdų dėl vandens lėktuve, bet vistiek sulaipino keleivius. Tada bėdą sutvarkė ir pakilome atgal link Dubajaus. Amerikoje buvo rytas, bet Dubajuje buvo likusios pora valandų iki naujųjų metų. Įgulos nariai pasveikinome vienas kitą šia proga ir pradėjome dirbti, už poros valandų vy. stiuardė įgulai pranešė, kad Dubajuje vidurnaktis, tai vėl pasveikinome vienas kitą :D Tai taip darbingai buvo sutikti naujieji kažkur virš Atlanto vandenyno :)

 

Kelios foto pakeliui apsipirkti :)