Šri Lanka - Kolombo

Nusikalėm po skrydžio, ilga kelionė iki viešbučio, bet registratūroj gavę karštų gėrimų ir konditerijos šiek tiek atsigavom, tai dviese su kolega nusprendėm išlįsti iškart į miestą.

Panašu į Indiją, Bangladešą, žodžiu, - mano :) Gal praeitam gyvenime ten gyvenau, nežinau, kodėl taip "artima" :D Nieko įspūdingo nepamatėm, kažin ar yra ten ką pamatyti, skurdi šalis, nors kitą kartą eičiau prie dramblių, kurie kažkur būna :D Turistų gatvėje nepamatysi, nors vaikščioti visai saugu, tai eini ir jauti, kaip esi stebimas, sustoji nufotografuoti, tai dar labiau į tave žiūri... bet pozuoti mėgsta :)
 Apvaikščioję miestą apsipirkome šio bei to, pasiėmėm picą ir pradėjom gerti iš parduotuvės parsineštą alų prekybos centre, kuriame buvo picerija, jautėmės kaip nusikaltėliai, kai picerijos darbuotoja priėjo ir pasakė, kad galima viešoj vietoj gerti alų, tada nurimom ir jie į mus taip nebežiūrėjo :D

Grįžom į viešbutį, žadėjau pamiegoti porą valandžiukių ir prisijungti prie įgulos narių vakarienei, kas nepavyko. Girdėjau žadintuvą, bet buvau per daug pavargusi ir per mažai alkana, kad pakilčiau iš lovos. Išmiegojau iki ryto.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813632010759139553   

Italija - Milanas

Nelabai ką daug pasakoti - net iš oro uosto nebuvau išlindusi :D

Atskridom popietę, susitarėm susitikti vakarienės, tai visi nuėjom miegoti. Prieš vakarienę keliese susitikome išlenkti po taurę, įsišnekėjau su vyr. stiuardese, kuri buvo lietuvė, tai ir pasilikau viešbučio restorane. Keli kolegos išvažiavo į miestą vakarienės (oro uostas tolokai nuo miesto), vėliau sugrįžo, tai tuo tarpu likome trise - aš, kita lietuvė ir piloto padėjėjas. Pasišnekėjom apie gyvenimą, darbą, pavakarieniavom, dar kelios taurės ir miegot. Išsimiegojau kaip meška žiemą ir atgal į Dubajų, lėktuvas buvo pustuštis, tai mėgavausi darbu, nors aišku, visada atsiranda reiklių keleivių, kurie jaučiasi patys reikšmingiausi ir verti išskirtinio dėmesio :)

Kitą kartą tikiuosi daugiau foto bus:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813628960680072097     

Ispanija - Barselona

Išsidūriau su oru, pasiėmiau tik lengvus rūbus, kai lauke kokie 15 laipsnių, tai ačiū kolegei, kuri atsivežė daugiau rūbų ir kelis sluoksnius paskolino man, nors ir vistiek šalau visą laiką. Po skrydžio iškart išmovėm į miestą, metro nuvažiavom iki senamiesčio užkandom ir ėjom apžiūrėti žymių vietų - aplankėm žymų miesto parką, iš kurio puikiai matosi miestas ir jūra. Vėliau patraukėm į centrines miesto gatves, pilnas žmonių, kur akrobatai ir vietiniai muzikantai linksmina praeivius. Tada radom žymią bažnyčią (sunkiai man su pavadinimais :D), pasigrožėję jos vidum ir išore nužirgliavom vakarienės į senamiestį, labai skaniai pavalgėm, nuvargom, metro grįžom į viešbutį, išsimaudžiau karštoj vonioj, nes jaučiau, kad gresia peršalimas, tai ryte buvo geriau. Atsikėlusi nuėjau apsipirkti maisto produktų, tai įdomiai, viskas ispaniškai, parsivežusi mėsos kambariokės vėliau paklausiau, kas čia per mėsa, juk nesupratau, ką pirkau :D

Tai tiek iš Barselooooonoooooos:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813623523917724193  

Bangladešas - Daka

Senokai supratau, jog mėgstamiausios kelionės į skurdžias šalis - pamėgink suteikti džiaugsmo turtingam ir vargšui, pastarasis visada atsakys šypsena į šypseną.

Atskridę iškart papusryčiavom viešbuty, vienas kolega nebuvo įleistas, nes avėjo "pležankes", tai pavogiau jam porą vynuogių, nes buvo per daug išdidus nueiti į kambarį ir pasikeisti avalynę :D Tada susiderėjom dėl kainos su taksi vairuotoju ir išriedėjom į miesto centrą. Tik išėjus iš viešbučio iškart pripuolė elgetos ir prašė pinigų, motinos į pagalbą atsineša plikus kūdikius taip tikėdamosis daugiau užuojautos, negali pykti, toks jų darbas.

Miestas purvinas, triukšmingas, chaosas tvyro ore, pilna žmonių, automobilių, rikšų ir... karvių. Kažkokia tai religinė šventė, visi skuba mainytis šiais šventais gyvuliais. Didžiąją laiko dalį važinėjome po miestą, keliavom nuo vieno įžymaus objekto iki kito, dėl valstybinės šventės/laisvadienio, visos tos vietos buvo uždarytos, tai tik pažioplinėjom aplink, nupliauškinom kelias foto ir tiek. Dar paplaukiojom upe, na valtelėje, net už pinigus nelipčiau į tokią murziną upę, o vaikai sau laimingai "prausiasi", arba murzinasi, kaip pažiūrėsi :D Tokioj šaly tiesiog norisi išleistus visus oro linijos duodamus "maistpinigius". Grįžę su kolega pavalgėm, pažiūrėjom filmą ir ilsėtis prieš kelionę atgal namo.

Grįžtant į Dubajų turėjau anti rekordą, mažiausiai keleivių ekonominėje klasėje - 31, kai telpa 300. Ot smagu kartais skraidyti :D Bimbinėjom, blevyzgojom, siuvau sagas į švarkus, priiminėjau asmeninius keleivių užsakymus ir visaip kitaip maloniai leidau laiką ore :)

Laikas praleistas Dakoje:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813608373663839393

Malaizija/Kuala Lumpur - Australija/Melburnas

Pradedu mėgti ilgas keliones - geriau pažįsti žmones su kuriais dirbi, ilgiau nebūni Dubajuje. Skridom į Malaiziją, ten nakvynė, tada skrydis į Australiją, nakvynė. Vėliau skrydis atgal į Malaiziją su nakvyne ir atgal į Dubajų. Gera kelionė, tik kad skrydžiai visada naktį, pradedi gyventi vietos laiku, nes ketvirtą dieną nebe supranti, koks ten laikas Dubajuj. Pirmą kartą atskridus iš Dubajaus tik 3 iš visos įgulos išlindom iš kambarių, dauguma nuėjo miegoti. Traukiniu nuriedėjom į pagrindinę turistinę gatvę, kur apturėjom labai skanią vakarienę. Po kelių skardinių alaus užsimanėm daugiau ir nuėjom į klubą. Išlenkėm po kokteilį, pradėjom siūbuoti į ritmą, lengvai pasišokom, lig šiol pamenu, kai mamos amžiaus moteris mokino šokti "Gangnam style" :D Smagus vakaras, visiškai nusikalę parėjom į viešbutį.

Australijoje pramiegojau visą laiką, net nebuvau išlindusi iš viešbučio. Atskridom naktį (vietos laiku), užsisakiau vakarienę, kai paskambino vyresn. stiuardas ir pakvietė mis Lietuvą pavakaroti. Nusinešiau vakarienės likučius, kur aš ir dar 3 įgulos nariai pasėdėjom, pasijuokėm, "paskalavom gerkles" ir išsiskirstėm miegoti. Per pietus vėl viešbučio maistas ir vėliau skrydis atgal į Malaiziją.

Labiau pailsėję ir atsigavę parskridę iš Australijos dauguma įgulos narių norėjo praleisti vakarą kartu. Nuvykom į tą pačią vietą, kur vakarieniavom paskutinį kartą. Po vakarienės išsiskirstėm apsipirkti, viskas daug pigiau, tai keli nauji rūbai lagamine rado vietos. Tada su vyr. stiuardu nuėjom masažų, atsigavau kaip žolė po lietaus ir kartu išalkau, tai nusipirkau vakarienę ir parsinešiau į viešbutį. Prikrovė per daug ryžių, kurie susgadijo ryte, azijietiško maisto trūkumas - nuolatinis alkis :D

Skrydis atgal į Dubajų buvo gana lengvas, aišku, varginantis, bet keleiviai miegojo, nebuvo ką veikti, tai ir laikrodžius su šampanu iš verslo klasės išsiplovėm, ir nealkoholinių kokteilių paskanavom, žodžiu, pasimėgavom darbu :) Jei dažniau taip tai ir pamirštum, kodėl turėtum dirbti kitą darbą :) 

Smagūs momentai 

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813602428044640545

Australija - Pertas (Perth)

Atskridom vėlai vakare, tai ėjom miegot, ryte niekas nenorėjo niekur eiti, tai pasiklausiau artimiausios parduotuvės ir išėjau minimalaus apsipirkimo, gi Australijoj viskas pakankamai brangu. Kitą kartą tikiuosi pamatyti daugiau miesto. 

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813597040186025521

Bandomojo laikotarpio ir koledžo baigimas :)

Greitai prabėgo pusmetis ir mes jau pilnateisiai įgulos nariai, dabar daugiau privilegijų ir mažiau spaudimo :) Visą dieną prasėdėjome koledže ir klausėmės visokių šnekų, dalinomės patirtim. Galiausiai išsirikiavome savo grupėse ir buvome kviečiami po vieną atsiimti rašto, kad baigėme Emirates aviacijos koledžą. Graži akimirka. Tada visi sveikina vienas kitą, mini banketas ir lekiam namo pamiegoti prieš vakarą, nes vakare laukė vakarėlis jachtoje :)

Žmonės, nematyti nuo koledžo baigimo, tai smagu buvo vėl susitikti. Vieni taip džiaugėsi ar tai susitikę, ar tai pabaigę bandomąjį, kad nusitašė iki žemės graibymo, bet ką čia nustebinsiu, visur žmonės švenčia taip pat :D Vakarėlio pabaigoje sulaukėme ir striptizo iš vieno iš vakarėlio organizatorių ir šiaip laisvo elgesio kaimynės (gyvena tam pačiam aukšte) :D Striptizas arabų krašte... bet viskas baigėsi laimingai, na turiu omeny - be kaltinimų :) Smagus vakarėlis - plūduriavimas jachta įlankoje, žvaigždėta naktis ir apšviestas miestas kažkur pakrantėj, didžėjus, gėrimai ir linksma kompanija. Pasibaigus taksais išvažinėjome, tik tiek norėjome valgyti, kad papašėm taksisto užsukti pas poną Mc'Donaldą :D Kantrus vairuotojas, kur jam skubėti, kai taksometras sukasi :) Dar vyko pratęsimas, bet ką ten su girtais veiksi, lėkėm namo ilsėtis :) 

Tai taip paminėjom kuklią sukaktį, foto:

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5790930119635750449

Kinija - Guangzou

Pirmą kartą skridau į Kiniją. Viena iš kelionių, kurią skraidūnai renkasi apsipirkimui, juk viskas gaminama Kinijoje ir papigiai :) Įspūdingas viešbutis. Atskridę naktį visi nuėjom miegoti, ryte pusė įgulos susitikome ir taksais nuvarėm į vieną iš milijono mugių. Labai didelis miestas, labai daug žmonių, net per daug, nenorėčiau Kinijoje gyventi :)

Kaip tik prieš kelias dienas įvyko kažkoks konfliktas tarp Japonijos ir Kinijos, tai vyko protestai, o Japonijos ambasada yra prie mūsų viešbučio, tai kapitonas rekomendavo niekur neiti iš viešbučio, nes dieną prieš mūsų skrydį protestuotojai blokavo įėjimą į viešbutį. Na kai mes atskridome, viskas lyg ir buvo aprimę.

Apsipirkinėjimas buvo linksmas, išsiskyrėm dviem valandoms ir tarėmės susitikti toje pačioje vietoje. Mugė kokių 7 aukštų, prekės beveik nesikartoja, tik tiek, kad... jie nesimatuoja rūbų. Suprantu, kad jie visi mažiukai ir vienodo dydžio, primeta atvaizdą veidrody ir ima, bet ką daryti normaliai užaugusiems turistams? :D Nusipirkusi kelis rūbus pasimatavau viešbuty ir ačiū Dievui viskas ok :) Kai jau baigėsi apsipirkimų laikas visos susitikome ir negalėjome patikėti, kad vyr. stiuardė visas tas dvi valandas vaikščiojo po pirmą aukštą ir apsipirkinėjo jame, vėliau nustebo, kad yra daugiau aukštų, tai nesupratome, ar ji laiptų nematė, ar kiekvieną daiktą čiupinėjo :D Mes išvarėme į viešbutį, o ji pakilo į antrą aukštą - jei prekiaučiau, norėčiau tokios pirkėjos :D Kita panikė ieškojo kažkokio žaidimo, bet suprato, kad neturi pakankamai grynųjų pinigų, nes nelabai ten jie priima atsiskaitymus kortelėm, tai sakė nupirks tą žaidimą gerokai brangiau namie, visvien ant dėžių užrašyta "MADE IN CHINA". Taip kad nuo elektronikos iki rūbų, taip pat gali rasti gerai padirbtų prekinių ženklų, kelios stiuardės nusipirko vestuvines suknias, visai gražios, o kaina kaip nuomuojantis Lietuvoje proginių rūbų nuomos punkte :)

Gal kitą kartą labiau paturistausiu, kol kas įspūdis - begalybė mažų, malonių, besišypsančių žmogiukų, nešvarios ir pilnos chaoso gatvės :)

Kelios foto https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5790918064129175057 

Vokietija - Hamburgas

Labai jaukus viešbutis, norėčiau tokio savo miegamojo ir vonios kambario :) Atvykome dienos metu, tai greit susiruošėm ir dauguma ekonominės klasės kolegų išėjom į miestą, pusei mūsų buvo pirmas kartas Hamburge. Gražus miestas su istoriniais pastatais, keista pagalvojus, kad tomis gatvėmis galėjo Hitleris vaikščioti :D Kolega sakė prieš prausdamasis po dušu atsargiai atsuko kraniuką pažiūrėti, ar ne dujos - o dar kai kas sako, kad aš per daug juokauju :D

Tai va, miestas didžiulis, pilnas žmonių, Klaipėda turi kažką bendro architektūroje :) Po ilgų vaikščiojimų nutūpėm pavalgyti ir išlenkti alaus, ten pat sutikom ir kapitoną su padėjėju. Kadangi tebestyrojo skrandyje ta dešrelė po pietų, tai išbandymo savo skrandžiui nesiėmiau ir skanavau tik alaus. Ilgainiui užgrojo gyva muzika, tai pasijaučiau kaip lietuviškose vestuvėse, o padavėjai su šortais bei šleikomis ir marškiniais sudarė atmosferą, lyg tais būčiau kur pasakoje pas Pinokį :D

Sotūs, apduję nuo alaus ir laimingi grįžom į viešbutį, rytą papusryčiavome tame pačiame viešbutyje su nuostabiu vaizdu į ežerą. Norėjau apsivilkti bliuzoną su užrašu "Australija", tai gerai, kad taip nepadariau, nes tuo metu viešbutyje buvo apsistojusi kažkokia australų sporto šakos komanda ir visi atvarė pavalgyti :D Bet bliuzonas vis vien pravertė vėjuotu ir niūriu oru tą patį rytą einant apsipirkti. Sunkiausiu lagaminu grįžtu iš Europos, kaip aš be skanių dešrelių, vaisių ir alaus :D Ne išimtis buvo ir šįkart. Nebe pavyko pamiegoti prieš skrydį, tai porą valandų pasivarčiau lovoj linguodama galvą pagal senus gerus muzikos gabalus per teliką :D

Patinka Europos skrydžiai, pasijauti kaip namie, apsiperki, ko pasigendi smėlio žemėje, žmonės skrydžio metu dažniausiai labai malonūs. Na Anglija truputį kitas reikalas - visi labai geria skrydžio metu, tai turim ne tik valdyti savo gėrimų išteklius, bet ir stengtis išvengti keleivių girtavimo. Vokietijos skrydžių ir ne visi skraidūnai mėgsta, nes labai griežta patikra oro uoste, sklinda kalbos, kad dažnai paslepia daiktus lėktuve, kuriuos mes turime surasti per savo lėktuvo patikrą, o nieko apie tai nežinom.

Tai tiek įspūdžių iš Hamburgo, foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5789114226502983441

Marokas - Kasablanka

Moralinio pasiruošimo reikalaujantis skrydis, bet ten apsilankyti verta. Kažkiek priminė Dubajų - smėlynai, palmės, statybos, paplūdimiai, šiltas klimatas, daug musulmonų. Pasisamdėm vairuotoją, tai pavežiojo po miestą. Aplankėm antrą pagal dydį pasaulyje meką (pirmoji - Abu Dabyje), na į vidų neteko įeiti, vis dėlto religija ne ta, bet kas užmatė, sakė žymiai gražesnė nei pati didžiausia. Vėliau nuvažiavom į vietinį turgų, kur marokiečių buvom patarti nusipirkti alyvuogių ir arganų aliejaus, taip išbandyti vietines pirtis su kūno šveitimu ir masažu, tik po uodų sukandžiojimo mažiausiai ko man trūko, tai sudirginti odą :) Kitą kartą iš Kasablankos grįšiu su kūdikio oda :)

Vakare po turistavimo po miestą radome vietinį restoraną ir labai skaniai pavalgėme - marinuotos daržovės su kuskusu ir mėsa. Bandysiu pati pasitaisyti to kuskuso :)

Jau grįžtant į Dubajų vyr. stiuardas sugadino nuotaiką ir ūpą išvis dirbti, pasirodo, ne visiems žmonėms darbas tėra darbas ir ne visi linkę palaikyti, o ne žlugdyti kolegas :) Lig šiol pykstu ant jo, bet nieko, lazda turi 2 galus, parazite :D

Foto https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5788754321952561025

Vos nepamiršau, gi į Maroką skrido Dubajaus metro konduktorius, kuris man vos vos neįpiešė baudos, gaila, kad neturėjau laiko jam prisistatyti :D Neatrodė, kad jam trūktų dėmesio, su broliu visą kelią baliavojo, nors lyg ir musulmonai :) Tai va taip va, pasaulis mažut mažutėlis :)

Indonezija - Džakarta

Vieta žymi vaiduokliais. Tarp mūsų įgulos narių sklinda kalbos, kad viešbutyje, kuriame mes apsistojame Džakartoje, - vaidenasi. Esu girdėjusi, kad žmonės bando pasikeisti šiuos skrydžius į kitus, vis dėlto jų nelaimei nuskridę stengiasi miegoti po kelis viename kambaryje, miega registratūroje, net palieka maisto už durų, kad dvasia neužeitų. Nemeluosiu, teko pasinaudoti viena gudrybe - išgerti alaus, kad greičiau užmigčiau ir nekiltų jokių pašalinių minčių apie vaiduoklius :D

Šiam viešbuty būtų galima daryti tokius juokelius http://www.youtube.com/watch?v=7P06CYi8o7s tik gaila, neturėjau ilgos baltos pižamos :D

Šiaip tai gražus, nors ir senas viešbutis, visai tinkamas ramiam poilsiui, tolokai nuo miesto centro, o automobilių tokie kamščiai, kad viešbuty ir prabuvau. Vakare susitikom prie baseino, išlenkėm alaus, keli norėjo eiti į klubą, bet viskas tuo ir pasibaigė net neprasidėjus. Ryte bandžiau atsikelti pusryčiams, bet nepavyko, tai truputį vėliau vis vien nusileidau pavalgyti, tada susitvarkiau kompą, nes Dubajuj neleidžia parsisiųsti Skype programos, ir pokaičio iki skrydžio :)

Foto https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5788730483283964113

Lietuviški atostogai

Parskridusi iš Australijos pasikeičiau lagaminus ir atgal į oro uostą. Buvo šiokių tokių nesklandumų, bet saugiai ir laiku pasiekiau namus. Pirmą kartą parą laiko skridau - iki Dubajaus ir vėliau į Lietuvą, tai buvau gerai pavargusi, bet grįžti namo anksčiau visada verta. Viskas lyg ir po senovei, taip, kaip ir palikau, bet vistiek kažkiek keista grįžti namo, nes supranti, kad tu nebebūni tuose namuose. Pradžioje susitvarkiau visus reikalus ir liko laiko artimiausiems žmonėms, kurių visuomet pasiilgsiu :)

Lauksiu kitų atostogų, kai vėl visus pamatysiu.

Foto iš pirmųjų atostogų

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5787285115473451617

Ispanija - Madridas

Labai patiko Madride, noriu skristi dar ir dar :)

Daugumai kolegų buvo pirmas kartas Madride, tai išėjom į miestą. Sėdom į autiką ir nuvažiavom į miesto centrą, gerai, kad turėjom panelę, kuri ispaniškai kalba, nes vietiniams anglų kalba ne prie širdies. Išsižioję klaidžiojom po miestą, grožėjomės viskuo ir visada, kol nusivarėm nuo kojų ir radom vietinės virtuvės restoraną. Laaabaaaai skaniai pavalgėm ir puškavom atgal į viešbutį. Kol pasiekėm viešbutį, tai ir vakarienė apsivirškino, todėl tilpo buteliukas alaus, skanus, tarp kitko.

Kitą rytą prisiverčiau atsikelti anksčiau ir išeit apsipirkti. Žmonės gana paslaugūs, nors ir ne su visais susikalbi angliškai.

Smagios foto iš įvykio vietos :D

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5787261047341709617

Anglija - Londonas

Atvykom anksti ryte, kritau pamiegoti, per pietus atsibudau ir nutariau pasižmonėti. Ne kiek pasižmonėti, kiek apsipirkti :D Sėdau į autobusą ir nuvažiavau iki artimiausio parduotuvių "taško", reik paminėti, kad viešbutis šalia oro uosto, tai atstumas ne menkas, senamiestis ir Big Benas palauks kitų skrydžių :)

Tai važiuoju tuo autobusu ir žvalgausi, kur čia kas ir žiūriu, kad sėdi moteris šalia ir skaito lietuvišką laikraštį, jau norėjau užkalbinti, bet ką čia žmogų trukdysi, kai kas penktas imigrantas lietuvis, čia tik man keista sutikti lietuvių :) Tai va, pradėjusi pirkinių paieškas niekaip negalėjau rasti rekomenduotos parduotuvės, tai paklausiau praeivio kelio. Jis mane palydėjo ir tuo tarpu papliurpėm, kad pats ne vietinis, bet jau seniai čia gyvena ir kad jo brolio žmona lietuvė. Būtų keista, jei ta žmona Anglijoje nebūtų lietuvė :D Net pasidarė įdomi lietuvių populiacija Anglijoje :)

Ir radusi tą parduotuvę vis vien neradau, ko ieškojau draugei, - James Oliver savo desertams naudoja pakankamai retus produktus, pasirodo :) Kad jau prakalbau apie jį - viena draugė skrido su juo ne per seniausiai, tik ji jo nepažinojo, kadangi sėdėjo priešais, tai papliurpė ir dar kažkokią savo knygą jai padovanojo. Būna, sekasi žmonėms :)

Kelios foto iš pirmo Londono aplankymo
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5785775662179568529

Anglija - Birminghamas

Nieko daug toje Anglijoje nenuveiksi, dauguma atvaro tik apsipirkti, tai jokių turistinių foto ir neturiu :D Tiesa, rytą prieš skrydį atgal norėjau išeiti pasivaikščioti, bet kai pamačiau, kokia liūtis buvo, lengva sąžine pasakiau - ne :)

Miestas gražus, žmonės nuo azijiečių, filipiniečių iki europiečių, tai visiškas miksas. Pirmą dieną atskridę pazyliojom po pagrindines UK parduotuves ir su kolege nuėjom pavakarieniauti, kadangi ji singapūrietė, tai rekomendavo gerą azijietiškų patiekalų viečikę ir tikrai skaniai pavalgėm. Dar nėra taip buvę, kad centus krapštyčiau, vakarieniaujant susiskaičiavau savo finansinius išteklius, didžioji dalis jų jau gulėjo įvairių parduotuvių kasos aparatuose :)

Grįžtant dar nusipirkau pusryčių, desertą - ledų ir likerio, nes Dubajuje per brangu alkoholį pirkti ir aišku viską dengė jau alga. Po skanios vakarienės skanavau ledus,  kurių buvo tiek daug, kad beveik pasidarė bloga, tai pasilikau pusryčiams. Pažiūrėjau TV (ko neturim su kambariokėm Dubajuje), prisiminiau, kokių keistų problemų kyla britams ir nuėjau miegot :) Papusryčiavus užsimaniau deserto - ledų, bet šaldytuvas kambary nelabai veikė, tai per naktį gavosi ale karamelinis kokteilis :D

Jau ruošiausi skrydžiui, kai 11val. suveikė priešgaisrinė signalizacija, kažkaip neėmiau į galvą. Atėjo laikas 11.15 pažadinimo skambučiui iš registratūros ir jo nebuvo, pamaniau, kad tas aliarmas tas skambutis ir buvo, galvoju - nieko sau. Netrukus beldimas į duris, atidarau, o ten administratorė iš registratūros, sako - neatsiliepėt į skambutį, sakau - galvojau, kad čia priešgaisrinė :D Ji nusišypsojo ir nuėjo pamačiusi, kad esu atsibudusi. Vėliau leidausi liftu ir pamačiau skelbimą, kad 11 val bus testuojama priešgaisrinė sistema. Tai viskas susidėliojo į vietas - mano telefonas nedirbo :)

Viešbutis Birminghame https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5785764466094607249
 

Australija - Melburnas, Naujoji Zelandija - Auklandas

Kelionė truko nei ilgai nei trumpai - 6 dienas. Aišku, į pabaigą pradėjo jaustis nuovargis ir trintis tarp kolegų, bet susikaupi ir dirbi savo darbą :) Į Australiją atskridome anksti ryte, tai numigusios iki pietų su kolege išėjom į miestą. Gal taip sutapo, bet jei ko žmonių klausdavome, tai būdavo labai paslaugūs ir padėdavo. Taip taip iki vakaro ir išvaikščiojom miestą.

Naujojoje Zelandijoje buvome per pietus, su įgula sutarėm eiti vakarieniaut, tai prieš tai smigau pamiegoti :) Susirinkom čiut daugiau nei pusė įgulos ir nuliuoksėjom į tą pačią vietikę kaip ir aną kartą valgyti austrių. Šįkart pasiėmiau kilogramą austrių (na geldelės sudaro didžiąją svorio dalį), dičkį bokalą alaus ir skrandis su visu tuo susidorojo. Šaunuolis skrandis :) Šiaip maistu nelabai galiu piktnaudžiauti, nes į kelionės pabaigą pradėjau jausti, kad organizmas nebe supranta kokiu paros laiku gyventi - Emiratų ar Australijos, vis dėlto 6 val. skirtumas.

Tai va, skaniai pavalgėme ir nustriksėjom į kitą barą, jeigu galima striksėti, kai miestas toks kalnuotas :) Abejose vietose gauname nuolaidų kaip Emirates įgula, tai visai verta lankytis :) Čia vėl alaus ir linksmybės tęsiasi :) Kas smagiausia, tai buvo gyva muzika, galėjome prašyti kokių norim dainų, tai ūžėm nuo kaubojiškų iki Queen, Bon Jovio ir Chili Peppers gabalų :D Kitą dieną norėjome pasidaryt turistinę kelionę, tai su kolege anksčiau palikome barą, bet pakeliui į viešbutį ant labai stataus kalno nusprendėme, kad esame per daug pavargusios :D Vis vien atsikėliau labai anksti, tai papusryčiavau viešbuty ir vėl smigau pamiegoti, na kaip smigau, dvi valandas varčiausi ir tada smigau... valandai :D

Po trumpo skrydžio vėl buvome Melburne, Australijoje. Jau buvo vakaras, tai susitikome viešbuty vakarienės, šįkart jokių jūros gėrybių. Pasipliurpėm sau iki vėlumos. Vienas pilotas rodė, kaip nuleido lėktuvą avariniu būdu, kitas pasakojo, kaip tuokdamasis ant batų užsirašė HELP ME :D Kai klūpėjo, visa bažnyčia pradėjo juoktis, nežinau ar tikra istorija, bet kodėl ne :D Pagalbos nesulaukė :)

Kitą rytą sutarėme vėl pasižvalgyt po apylinkes, tik dabar toliau nuo miesto centro. Susiradome troleibusą, kuris veža į paplūdimį ir mažiau nei už pusvalandžio jau buvome vietoje. Klaidžiojom mažom jaukiom gatvėm, kol sėdom papusryčiauti, tada perėjom parduotuves (daugiau gerų australiškų pirkinių) ir atgal į viešbutį nusnūsti prieš skrydį. Norėčiau vėl sugrįžti šiltuoju metų laiku, kiek sklinda kalbos, kitais lėktuvais apmokyta įgula žada perimti šią kelionę, nesąžininga.

Tai tiek, atsipalaidavom, užsimiršom, kad gyvenam Dubajuj, pasijautėm tikrais turistais :)

Foto
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5777298441337135985
 

Vokietija - Frankfurtas

Palyginus greit prabėgo skrydis, vietoje atsiradome dienos metu, tai su keliais kolegom išskuodėm į miestą. Jei nemoki vokiečių kalbos - padėk Viešpatie :D Net viešajame susisiekime tik vokiečių kalba, reikėjo nusipirkti bilietą, tai sekiau kolegę vokietę :D Miestuose ženklai irgi tik vokiškai, retai kur angliškai kas parašyta, tai nelabai turistams svetinga šalis :) Apsukom ratą mieste ir grįžau į viešbutį. Kažkaip visi (kurie buvom sutarę) prasilenkėm sutartu laiku nusileidę prie registratūros ir vienas kito nematėm (kas paaiškėjo kitą rytą), tai nulėkiau apsipirkti ir grįžau į kambarį žiūrėti olimpinių žaidynių :)

Šiaip nieko doro nepamačiau, tai yra ką veikti antrą kartą, o įspūdis tai geras, jei ne tas anglų kalbos menkas buvimas :)

Foto :)
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5774772936733919777

Australija - Brisbein, Naujoji Zelandija - Aukland

Visai nusisekęs skrydis: Dubajus - Brisbein (13 val. skrydis) nakvynė, Brisbein - Aukland (3 val. skrydis) nakvynė, Aukland - Brisbein (3,5 val.) nakvynė, Brisbein - Dubajus (13,5 val.) ir aišku... vos parlėkusi po skrydžio pasikeičiau lagaminus ir atgal į oro uostą... namo :D Kelionė ilga, dabar sėdžiu San Petersburgo oro uoste. Kažkaip net nepagalvojau pirkdama bilietus, kad čia reik vizos :D Gerai, kad skrydžiai 24 val. laikotarpyje, tai bėdų neturėtų kilti :)


Na nesvarbu, dabar apie paskutinę kelionę :)


Ech, Australija, kas kartą ji man vis arčiau širdies :) Pirmą dieną Australijoje nesugebėjau atsikelti sutartu laiku prisijungti prie įgulos pietums, tai atsipaipaliojusi išėjau pabimbinėti po miestą :) Labiausiai įstrigo alaus ieškonės (net nežinau, kaip čia taip tapo tradicija ragauti vietinio alaus). Žodžiu, parduotuvėse alkoholio neparduoda, jo yra tik tam tikrose vietose, tai po ilgų klajonių parsinešiau alaus į viešbutį, pavakarieniavau ir išmiegojau kaip kūdikis :)


Pirmą kartą buvau Naujojoje Zelandijoje tai įspūdis ir labai geras :) Labai panašu į Australiją. Ai, gi abejose šalyse labai griežtos muitinės, keleiviams negalima įsivežti jokių vaisių, viską, ką galima valgyti reikia deklaruoti. Pirmą kartą muitinėje buvau apuostyta šuns :D

Tai va, Naujoji Zelandija. Smagus viešbutukas ir labai graži šalis - modernūs daugiaaukščiai su senosios architektūros palikimais, labai kalnuota (bent jau miestas, kuriame buvome), labai žalia, įvairių žmonių rasių miksas, visur susikalbi angliškai, tik kad tas akcentas ausis pjauna :D

Zelandijoj grupelė bimbinėjome po miestą, tada didesnė grupė pavakarieniavom. Pirmą kartą valgiau jūros gėrybių - moliuskų :) Skonis geras (kaip kokie grybai) ir pilvas priėmė, tai visai galėčiau valgyti tokius dalykus :) Aišku, išlenkėm alaus (alus skanus) ir prisijuokėm :) Viena vyresniųjų stiuardesių traukė per dantį padavėją, nes tas buvo labai jau santūrus, tai smagaus laiko apturėjom tuo metu ir prisimindami visą tą vakarą vėliau :)

Kitą dieną skridom atgal į Brisbain (Australijoje), trumpas skrydis, pirmą kartą prisiėmiau atsakomybę už lėktuvo virtuvę, visai neblogai sekėsi, taip kad nestoviu vietoje, yra ką tobulinti :) Po skrydžio nebuvome išvargę, tai susitikome išlenkti alaus. Vėl alus :D Pradedu įtarti, kad pilvas atsiras ne nuo maisto lėktuve, o nuo alaus kelionių metu :D Tai va, lenkiam tą alų ir užsimanėm pavalgyt. Nulėkėm su panom įsimesti į skrandžius greito maisto ir grįžom atgal į barą. Smagiai pastriksėjom, apsukom mažą ratuką mieste ieškant kažko (na ne man reikėjo) ir atgal į viešbutį. Ryte susitikom pusryčiams ir išskuodėm į zoologijos sodą apkabinti koalų :D Taip ir sakėm - mes norim apkabinti koalas :D Apsikabinom tas koalas, tik gal labiau palaikėm jas porą minučių rankose :D Verta :) Bet didžiausią įspūdį paliko kengūros :) Iš pradžių bijojome jų - gi dideli, stiprūs, laukiniai žvėrys, matomi pirmą kartą, bet paskui įsidrąsinome ir pradėjome prikolinti :D Lig šiol juokas ima, kai prisimenu, kiek mes ten žvengėm ir kokių foto prisidarėm :D


Tai taip va praskriejo šešios dienos svetur. Įgula pasidarė sava, tik, aišku, ir tikrieji veidai atsiskleidė, tai valio, kad tokios kelionės netrunka ilgiau, nes gali pradėti nebemėgti savo komandos narių :) Bet šiaip viskas gerai, įgula labai smagi, tai turėjau gero laiko :) Noriu vėl ten grįžti, nes įtariu, kad dar daug dalykų nežinau ir kurie bus labai įdomūs :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5765783759530717025

Audra ir ... mes pakeliui namo OoO :)

Kažko dangus apsiniaukė, rodos lietus kaupias...

... tik iš pradžių smėlio audra

Nelabai koks matomumas pro langą, šiaip dešinėje pusėje ne smėlio audros atveju matosi kitas daugiaaukštis :)

Dykuma gavo šiek tiek vandens :)

Ir vėl kvėpuoti galima :)

Tuo pačiu sukrauti du lagaminai - vienas į darbą, kitas namo :D

Įgulos foto

Koledže paskutinę savaitę, kai mokėmės aptarnavimo. Kol pusė kolegų aptarnauja ir yra egzaminuojami, kita pusė turi kažkokį vaidmenį, šiuo atveju mes buvome jaunavedžių pora ir sulaukėme išskirtinio dėmesio iš Emirates įgulos :D Kasparė (vaiduoklė pagal veido spalvą) su prancūze Yacine :)

Tarp apmokymų sesijų turėjome laisvesnę dieną, kai buvome supažindinti su tuo, ko iš mūsų, kaip iš komandos ir individų, tikisi Emirates ir buvome skatinami tobulėdami siekti daugiau. Buvau minėjusi, kad visiškai tamsiu tuneliu lipau į viršų, tai čia komandinė foto po iššūkių, kuriuos pasirinkę pagal save visi įveikėme :)

Pirmasis skrydis su nakvyne, skrydis į Vieną. Gal dėl to taip šypsojausi nuo ausies iki ausies :)

Kam fotkinti vaikus (kompanijos kameros paskirtis lėktuve), kai galima fotkintis patiems :D Mano akys tikrai tokios mažos? Smagi turbulencija pakeliui iš Amsterdamo :D Captait: "Cabin crew take your seats" :D No problem, dude :D Someone take the camera :D

Matyt labai jau tuščias lėktuvas buvo, kad pakeliui į Indiją sugebėjome rasti laiko pasifotkinti :) Daugiau tokių laisvų Indijos skrydžių :) Ryžių nevalgau, tai pradedu manyti, kad raudonas lūpdažis tikrai siaurina mano akis :D

Ne kokia foto kokybė, bet esmė aiški - prispaudėme vaikinuką į kampą :D Tas net įsitvėręs :D Jei rimčiau, tai porą valandų pliurpėme apie gyvenimą :) Kiek žmonių, tiek likimo istorijų :)

Filipinai - Manila

Keistas skrydis, įvyko šioks toks incidentas tarp vyr. stiuardo ir kolegos, tai likusi įgula nesmagiai jautėsi. Valgėm ir tokia tyla buvo, o tik pakeliui į Filipinus, pagalvoji, kaip su ta įgula - varysim kartu kažkur ar nelabai. Galop išsiaiškino jie, bet kiekvienas laikėsi savo tiesos ir antipatija išliko. Tai atsidūrėme viešbuty, sutarėm susitikti pavakarieniauti. Palaipsniui visi įsivažiavome ir visai susibendravome :) Turėjome kuponus nemokamam gėrimui, tai nuėjome į viešbučio barą. Tada sumastėme pavalgyti. Keistai - du viešbučiai ir prekybos centras tame pačiame pastate, tai tą vakarą net į lauką neišlindome. Taip skaniai pavalgėme, už tam tikrą kainą galėjome skanauti bet ką, tai po nežinia kiek laiko vėl valgiau suši, pasirodo, buvau pasiilgusi šito gėrio :) Aišku, vėl skanavome alaus, o alus visai skanus :D Prisijuokėm, jau galvojom visi varyti į klubą, bet vienas kolega neprisiskambino savo vietiniam draugui, kuris būtų suorganizavęs. Tai vėl grįžom į barą, vėl alaus :) Čiotkai, gyvai grojo grupė visokius šlagerius, tai smagi atmosfera buvo. Atėjus poilsio laikui su kolega sugebėjom pasiklysti :D Atsiradome ne savo viešbuty, bet galiausiai sėkmingai pasiekėm savo kambarius :D Kai savos kojos neša, viskas įmanoma :)

Kitą rytą nesulaukusios, kol kolega grįš papusryčiavęs, nuėjome pasivaikščioti po miestą. Užklupo lietus, tai greit apsisukom ir pėdinom atgal. Pirmą kartą turėjau masažą po išvažiavimo į Dubajų ir supratau, kad man reik daugiau masažų :) Po to pabimbinėjom po prekybos centrą, apsipirkom ir atgal į kambarius pamiegoti prieš skrydį.

Šiaip smagi šalis, būtų įdomu pamatyti kokių įžymių vietų kitą kartą. Skrydžiai gana lengvi, keleiviai ne tokie reiklūs, gana mandagūs. O Filipinuose aptarnavimas ir superinis, visi taip maloniai šypsosi, ne taip kaip kokioj Europoj. Net pradėjo patikti filipiniečiai, visi tokie besišypsantys mažučiai :) Dėl ūgio - azijiečiai ir tų salų (Malaizija, Filipinai,...) gyventojai ūgiu tikrai nepasižymi. Tai pastebėjau jau Dubajuje, nes vyraujantys imigrantai čia indai, filipiniečiai ir pan., tai daugumoje vietų turiu prioritetą kvėpuoti grynu oru :D Tai va, beieškodama muzikos per tv užmačiau reklamą, kur suaugę žmonės gerdami tam tikrą reklamuojamą gėrimą gali paaugti net iki 30 cm daugiau, ir aišku - jaustis geriau ir gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. Žemas ūgis, kaip ir kompleksas jiems :) Reklama truko kokias 10 min. ir abejoju ar per tą laiką buvo bandoma tai pagrįsti moksliškai :)

Tokie tai filipinietiški gyvenimo ypatumai.

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5762871799275400689

Malaizija - Kuala Lumpur

Kelionė prasidėjo tuo, kad prieš patekdami į oro uostą sužinojome, jog dvi įgulos skrendant į Malaiziją nedirbsime ir kad skrisime mūsų didžiausiu airbus'u A380-800. Iš pradžių galvojome, kad kai kam teks būti ekonominėje klasėje (deja, būčiau patekusi į tą sąrašą), bet galiausiai susitalpinome biznio klasėje :) Pirmą kartą buvau šiame lėktuve, nesu apmokyta skraidyti šiuo modeliu. Dažniausiai jie turi tik ilgas keliones, bet mažiau šalių aplanko nei mūsų įgulos. Dabar šio lėktuvo skraidūnai apmokomi skraidyti mūsų pagrindiniais lėktuvais, yra galimybė ir mums apsimokyti, bet nežinau ar noriu, jei nežinau, vadinasi nenoriu. Paprasta :D Tai va, jaučiausi kaip pirmą kartą skrisčiau lėktuvu - viskas buvo įdomu :D Pasikartosiu - jei nori pajausti aptarnavimo kokybę ir visus kitus privalumus - keliauk biznio klase :) Po skrydžio net mums aprodė dušus, kur yra pirmoje klasėje - neblogai :D Taip visą kelionę pražiūrėjau filmus, kažko iš smagumo miegas neėmė :) Dar labai skaudėjo gerklę, tai pastoviai gavau arbatos, medų valgiau kaip meškinas, vienas stiuardas net vaistų davė (lėktuvo vaistinėlėje vaistų nuo gerklės skausmo neturime). Negražu išnaudoti kolegas, bet jie įpratę dirbti. Kiek žinau, kitą dieną jie skrido kaip keleiviai atgal į Dubajų - būta teisybės :D Tai va, nusileidžia Emirates lėktuvas ir per oro uostą į autobusą keliauja apie penkiasdešimt skraidūnų -  gali pagalvoti, kad čia visada taip ir nusipirkti bilietą būtent su šia oro linija, nes gausi išskirtini dėmesį (lyginant kiek yra keleivių ir stiurdų) :D

Atvykę į viešbutį sutarėme anksti ryte važiuoti apžiūrėti lankytinų vietų. Aha, taip ir padariau... ne :D Kai nusileidome Malaizijoje buvo ankstyvas vakaras (Dubajaus laiku), vis tiek negalėjau iškart užmigt, tai sumasčiau prisijungti vakarienei su įgula. Radę vietą sumastėme, kad norime išgerti, tai pusė visų žmonių (šiuo atveju aprėpiu tris įgulas - dvi skridusias kaip keleiviai ir viena dirbusi) liko valgyti ir kita pusė patraukė ieškoti vietos, kur galima pavalgyti ir išgerti tuo pačiu. Klausimas, ką pasirinkau aš. Pastabesnis žino - po "tik vakarienės" būčiau prisijungusi paturistauti ryte :)

Kadangi geriausi atsiminimai dažnai lieka už kadro, taip nutiko ir šį kartą :) Kažkaip klaidžiodami atsidūrėme žymiausiame prostitutėmis naktiniam klube, pavalgėme picos ir išgėrėm porą butelių degtinės. Nieko baisaus, mūsų buvo koks geras tuzinas :) Pavalgėm, apšilom ir atėjo laikas naktiniam klubui užsidaryti. Vis dar norėjau ryte keliauti apžiūrėti įdomių vietų, tai maniau, kad valandžiukę pabūsiu ir eisiu miegot. Visi buvome "užsikabliavę", tai grįžome į vyr. stiuardo kambary pratęsimui. Prigriebėme butelį degtinės, vėliau dar kitų gėrimų. Galiausiai vienu metu pradėjome žaisti "Tiesa arba drąsa", deja turiu nuvilti, kad sutarėme nesidalinti tuo vakaru. Pora akcentų: sutarėme, kad merginos nenusirenginės, nieko per daug nepadoraus neįvyko, vienu metu trys vyrai sėdėjo be kelnių ir keistai turėjo pasijausti vienas, kuris sėdėjo be kelnių tuo metu, kai padavėjas į kambarį atnešė gėrimų, nežinau, ką būčiau pagalvojusi to padavėjo vietoje - dirbi savo darbą, užeini į kambarį, o ten sėdi žmonės ir vienas kažkodėl be kelnių :D Kitą dieną skrydyje buvo keista juos matyti su kelnėmis :D Po tokių linksmybių vieną kolegę palydėjom iki kambario (kojos nebe labai laikė) ir ne už ilgo išsiskirstėme. Taip ir pamatėme, kad bene laikas pusryčiams ir nusprendžiau jokiai kelionei už poros valandų laiko nepasirašyti :)

Išsimiegojusi turėjau laiko iki skrydžio, tai išėjau iki žinomiausio statinio. Tiek ir temačiau tos Malaizijos :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5762867103139991393



 

Indija - Kalkuta

Nuo 22.00 turėjo prasidėti mano rezervas, tai susiruošiau miegoti, šokau į pižamą, vis tiek dažniausiai neduoda skrydžio. Pasitikrinau skrydžius - žiūriu, tą pačią naktį turiu ilgą kelionę. Na ką, visa mieguista gavau važiuot į oro uostą. Skrydis pilnas indų, o vyresnysis stiuardas net žodžio neištarė, kažko nepatikome mes jam kaip įgula :D Tokiu atveju čia ne penkių žmonių bėda, o vieno - jo :)

Kalkutoje buvome ryte (vietos laiku), susitarėme susitikti už poros valandų. Kai aš buvau visiškai be miego, tai kai atsijungiau porai valandų, net nejaučiau, kaip išsijungiau žadintuvą, kolegė prižadino paskambindama į kambarį ir staigiai susiruošusi nusileidau į apačią. Trise pasisamdėm taxi, vairuotojas superinis, vežiojo po įžymias vietas, jei kas pristodavo, numesdavo porą žodžių ir tie atstodavo, geriausia apsauga - vietinis :)

Klimatas šiltas, labai drėgnas, bet gyventi galima :) Šiaip varginga šalis, daug šiukšlynų aplinkui viešose vietose, labai didelė gyventojų koncentracija. Bet kaip jau pastebėjau, kuo žmogus vargingesnis, tuo lengviau jį pradžiuginti. Jautėme didžiulį susidomėjimą, žmonės prašė fotografijų su mumis, po kelių tokių norų išpildymo pradėjau atsisakyti :) Įsmeigtus žvilgsnius visada jauti. Dėl vargstančių dvejopi jausmai - kartais jauti, kad tai jų pasirinkimas. Pvz., kai aikštėje pribėgo mažas berniukas ištiesęs ranką, pagalvojau, kodėl mama savo vaikui liepia pamačius turistą prašyti išmaldos? Ar tas vaikas norės kada dirbti, jei ištiesęs ranką ir padaręs liūdną veido mimiką gauna tai, ko prašo? Kolegė nupirko jam atsigerti "mandrų" gėrimų, prisistatė dar keli, ir tie neliko nepagirdyti. Gal didžiulėje šalyje skurdas neišvengiamas, tai ne man teisti, tik norėtųsi kažkaip iš tikro padėti ir skatinti. Šiaip ar taip, kuo ilgiau tai matai, tuo normaliau tai atrodo.

Labai smagu buvo matyti geltonus taxi - vietiniai Indijoje gaminti automobiliukai, labai jau akiai malonūs :D O eismas tai kažkas baisaus - visi pypina, kada tik nori, važiuoja be jokių taisyklių, jauti, lyg kokia srovė tave neštų. Pereiti gatvę irgi įgūdžių reikia :) Mieste pilna žmonių, pilna automobilių, pilna veiksmo, labai įdomu viską stebėti, tik labai jau triukšminga... europietiškoms akims ir ausims :)

Negalvojau, kad krikščionybė čia irgi paplitusi. Aplankėme vietinę bažnyčią, kurioje net pats popiežius yra buvęs. Nežinojau, kad Motina Teresė čia palaidota ir jos vardu čia gyvena savanoriai (gal ir vienuolės), kurie užsiima labdara. Buvom patalpoj, kur visi meldėsi susėdę ant grindų - langai pradaryti į triukšmingą gatvę, o ore vis tiek tvyro keistai maloni atmosfera :)

Netikėta ir labai prasminga kelionė :)

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5758211629027369153

Anglija - Newcaste

Dar viena kelionė, priminusi namus. Pilnas lėktuvas europiečių, tai negali atsižiūrėti :)
Atskridę žadėjom eiti į kiną, nes nelabai, sako, yra ką veikti tam mieste, bet taip tingėjau laukti, kad išėjau apsipirkti ir išleidau visus pravalgymui skirtus pinigus savo pirkiniams :D Aišku, nelikau nevalgiusi, porą sumuštinių pasigriebiau :)
Viešnagė Newcastle priminė vasarą, kai dirbau Airijoje. Įdomiai, kai viskas keičiasi, o prisiminimai iš lieka :) Ir smagiausia, kad geri prisiminimai :)

Šį kartą tik viešbučio ir pirkinių foto :D https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5753831228450142145

Antrąkart Maskvoje

Nesunkus skrydis į Maskvą. Po skrydžio beveik visa įgula išlėkėm į miestą pasižmonėti. Aišku, pradžioje kapitonas nusivedė į padorią vietelę, tai pavalgėm tradicinio maisto. Lig šiol pamenu, kaip Andrej rusišku akcentu angliškai pristatinėjo meniu ir bandė papasakoti, kas tai :D Europoje laisviau - niekas tavęs nenužiūrinėja, nebent šutvė pradeda kvailioti, fotkinti nesąmones ir pan., kas ir vyko šįkart Maskvoje :D
Tas pats turgelis, ta pati Raudonoji aikštė, trečią kartą turbūt jau nebeisiu iš viešbučio :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5758241397172549505

Šis bei tas, kelionių likučiai :)

Vieną iš dienų prie jūros Dubajuje :) + 40 ore ir kokie + 25 vandeny :) Saulė leidžiasi, pats laikas pakuotis namo, 19.20 atvažiuoja autobusas parvežti namo :)

Katuuuukas :D Tam pačiam paplūdimy :)

Gana. Sustojant prie šviesoforo pripuola žmonės siūlydami nupirkti ką nors iš jų :)

 

Indija. Negalėjau nesigrožėti vietiniu muzikos kanalu :D Panašiai žavėjausi ir Ganoje, kur bet kokios laidos filmuojamos buitinėmis kameromis :) Nesijuokiu iš nepritekliaus, bet šiais laikais nedažnai kur pamatysi tokių laidų - žavinga :)

Ta pati Indija. Viešbutis vertas dėmesio. Pirmą kartą per mano kelių mėnesių viešbučių patirtį vakarienės metu grojo gyvas orkestriukas :D Šiame nuostabios kokybės klipe nelabai tie muzikantai matosi, bet jausmas buvo geras :) 

Parskrendant iš Maskvos užmečiau akį pro langą, o ten vaizdelis puikus :D

Kol kas geriausia kelionė

Prieš porą mėnesių turėjau pačią geriausią kelionę, pati linksmiausia nakvynė... Amsterdame. Labai smagi ekonominės klasės įgula, su kuria išėjome pabraidyti po miestą. Gero laiko sudedamosios dalys: linksma kompanija tinkamoje vietoje. Labai pasisekė, kad kaip tik tuo metu, kai atvykom į Amsterdamą, prasidėjo jų karalienės gimimo dienos šventė, tai visas miestas ir žmonės buvo išpuošti oranžinėmis dekoracijomis :DD Miestas pilnas judesio :) Įsiliejom į tą šurmulį ir nepastebėjom, kaip diena praėjo.
Labiausiai įstrigę dalykai apie šalį/miestą, kad žmonės čia plačių pažiūrų. Ar tai mes tokie sukonservatyvėję iš Emiratų, ar kas, bet reikėjo laiko adaptuotis prie minties, kad svaigintis čia normalu (alkoholis, narkotikai), kad prostitucija čia legali ir sekso prekių parduotuvių gali rasti bet kur. Turbūt nusipirkti pieno yra tiek pat prekybos vietų kaip ir įsigyti sekso reikmenims. Bet kai pradedi giliau analizuoti, tai kažin kas geriau - neigti, kad tokios paklausos šalyje nėra (Jungtiniai Arabų Emiratai) ar pripažinti, nustatyti ribas ir susigyventi :) Visi mes skirtingi ir visi mes vienodai savaip teisūs :D
Tai toks tas nuostabus, leidžiantis atsigauti po musulmoniško mąstymo Amsterdamas. Žioplinėjom po miestą, gėrėjomės europietiškais vaizdais, vakarieniavom, gėrėm alų gatvėj (!), šokom ir durniavom :) Visi buvom vienodai nusiteikę gerai praleisti laiką, tai taip ir buvo. Smagūs žmogeliukai pakliuvo tam skrydžiui, norėčiau su jais vėl skristi ir kartu praleisti laiką :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5753825840612143649

Gana - Akra

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5757950794880925009

Vienas iš skrydžių

Negalėjau eiti tiesiai miegoti po skrydžio, kad ir trečia valanda ryto dabar :) Turėjau daug pirmų kartų, tai norėjau visais jais pasidalinti, nes paskui galiu užmiršti:

• galvojau, kad pavėluosiu į skrydį. Vienu metu susitikrinau autobusus į oro uostą dviems skrydžiams ir kažkaip susisuko galva, kad būtent šiam skrydžiui pasirinkau autobusą, kai busiu oro uoste ką tik atsidarius vartams. Tai va, nusileidau į pirmą aukštą laukti autobuso, o apsauginiai sako, kad autobusas ką tik nuvažiavo, pasirodo per anksti atvažiavęs. Galvoju - kviesti taksi ar laukti kito autobuso. Taip tingėjau skristi, trečias iš eilės trumpas skrydis, tai maniau, jei ir nespėsiu - nieko tokio :) Sulaukiau kito autobuso, tuo pačiu sutikau pažįstamą, kuris turėjo skristi tuo pačiu reisu, tai sako - nesijaudink, pilna laiko. Pasirodo, kad šiam skrydžiui buvau pasirinkusi ankstesnio autobuso laiką, tai kai atvažiavo antrasis autobusas buvo kaip tik. Nerimavau visą kelionę į oro uostą, kai pagaliau praėjau vartus, palengvėjo, nepavėlavau;   

 

• pats juokingiausias vyr. stiuardas. Kol aptarinėjom būsimą skrydį, visą laiką juokavo (pvz. skrydžiai į Saudo Arabiją sausi (faktas), tai jis sako: nebus vandens lėktuve (ne faktas), pasiimkit skysčio dezinfekuoti savo rankoms :D Sausas skrydis - jokio alkoholio skrydžio metu). Pirmą kartą taip nuodugniai visi prisistatėm iš kur, kiek laiko skraidom, ką veikėm anksčiau ir nė vienas neapsiėjo be prikolo :) Taip įdomiai buvo - pasirodo, kad viena stiuardesė buvusi boksininkė, kitas dirbo 911 operatoriumi ir t.t. :)

• nereikėjo atsakinėti į saugos klausimus. Tiek užsišnekėjom, jau galvojom, kad jis pamirš visus paklausinėti, bet jis pasiėmė tą knygutę, uždavė porą klausimų, mes visi choru atsakėm ir viskas tuo pasibaigė;

• keleivis po nusileidimo apsivėmė. Jau visi buvo be paliekantys lėktuvą, tik šis sugrįžo į savo vietą, susirado maišiuką ir vargšelis neatlaikė. Aišku, maišiukas su turiniu liko pūpsoti tarp sėdynių. Po to paskutinį kartą tą keleivį mačiau susiėmusį už burnos lėktuvo vidury;

• grįžtant viena moteris sakė nesėdėsianti šalia kažkokio vyro, tai teko visiškai užpildytame lėktuve ieškoti, kur ją pasodinti. Toks jau tas islamas - moterys turi teisę nesėdėti šalia nepažįstamų vyrų;

• turėjau nerealius keleivius, sėdinčius priešais mane: du šeichai, Vudis Alenas ir Eltonas Džonas su savo partneriu. Na gerai, gal ir ne šeichai, bet musulmonai su vietine apranga tai tikrai. Ir ne Vudis Alenas, bet labai į jį panašus. Na ir ne Eltonas Jonas, bet kad du gėjai, tai tikrai. Visa tai stebėjau nusileidimo metu, kai jie taip vienas kitu džiaugėsi, kad tas Еltonas Džonas negalėjo neliesti savo partnerio įvairių kūno vietų;

• tėvai dažnai nesirūpina vaikų saugumu, gi skristi lėktuvu tas pats kaip važiuoti autobusu, bet vis tiek - nusileidimo metu, kai laukiama, kol lėktuvas palies žemę, laikyti savo vaiką virš galvos ne tik kad nesaugu, bet ir vaikžudiška, staigesnis žemės palietimas gali blokšti tą vaiką į sieną kaip kokį blyną, juolab, kai ta siena buvo už kokių poros metrų. Tokiais atvejais įsmeigiu aštrų žvilgsnį ir lėtai bei garsiai įsakau liautis taip elgtis;

• nusileidimo metu, kai jau turėjom paliesti žemę, lėktuvas staiga pradėjo vėl kilti. Sėdi, lauki nusileidimo ir jauti, kad lėktuvas staigiai pradeda vėl kilti. Visiškai nebuvo juokinga. Susižvalgėm su kolega dešinėje (tas pats, su kuriuo maniau pavėluosim į skrydį), abiems taip dar nėra buvę. Jau laukiau, kad pilotas praneštų apie nesėkmingą nusileidimą, atsiradus kažkokiems trukdžiams. Permečiau mintyse, kaip vykdyti evakuaciją savo pozicijoj (tai priklauso, prie kokių durų sėdi, ar tai nusileidimas į vandenį, ar ant žemės) ir ramia išore laukiau, kas čia bus. Po kokių poros minučių pilotas viešai pranešė, kad didelis eismo kamštis ir turim palaukti, dar kokias šešias minutes, kol gausim leidimą leistis ir laisvą taką. Apsukom ratą ir vėl bandėme leistis. Šįkart sėkmingai :D Toks tas vienas trumpas, bet su daugybe įspūdžių reisas. Valio, einu miegot :D

Rusija - San Petersburgas, Maskva

Sunkokas skrydis. 10 % rusų ir 90 % indų, užsisakiusių spec. patiekalus ir pakeitę savo sėdimas vietas niekam nepranešę. Išeini į kabina su maistu, kažkas kitas sėdi to žmogaus vietoje ir taip kokį 10 kartų (na ne aš viena gi taip vargau). Ir gėrimų vis prašo ir prašo, atrodo, kad niekada nebaigsi aptarnavimo :D Kažkaip pasiekėm Rusiją, mini laukimas, kol patikrino pasus. Maxi važiavimas iki viešbučio - pikas, tai valandą ar dvi užtrukom.

Nustebino viešbutis - prabangiausias iš lig šiol matytų, daugiau nemokamų paslaugų. Mieste labai daug žmonių, kad ir buvo darbo diena, o saulė... leidosi kokią 11 val. vakaro! Nerealiai :) Tik problemėlė, kad nelabai rusai angliškai kalba, tai teko ale pavertėjauti einant vakarieniaut ir šiaip visada keista, kai kiti nesupranta, ką tu kalbi (ar tai lietuvių, ar rusų kalbos). Šiaip labai gražus miestas tiek dieną, tiek naktį, aišku, pramauroja koks girtuoklis ar bomžas, bet tai čia Europa - normalu, Dubajuje to nepamatysi :) Žmonės ne itin gražūs :) Mada ir šiaip stiliumi nelabai domisi :) Alkoholis parduodamas iki 11 val. (kažin, čia susiję su saulėlydžiu? :D), kaip aš galėjau grįžti iš Rusijos be vodkos :D Užsukom į parduotuvę, apsipirkom ir paklausiau:
- Ar Vodkos neturit? Matau tik brendį - kažkaip susišnekėjom, kad jau nebeparduoda.
- Labai reikia? - paklausė pardavėja :D Na ne pachmielas man koks, ryt prieš skrydį užsuksiu, galvoju, kam čia tas taisykles pažeidinėt svetimoj šaly :D Tai va, taip degtinė atkeliavo į Dubajų, kitą dieną kaip tik pasiėmiau alkoholio licenziją, tai dabar legaliai galiu laikyti alkoholį namie ir vartoti :)

Kas dar labai patiko, tai - grįžtant pakeitėm lėktuvą, nebereikėjo tiek daug įgulos, tai 3 iš mūsų keliavom atgal kaip keleiviai biznio klasėje :) Jėgelė, kad dažniau taip :) Sunkoka pamatyti avialinijų skirtumus, kai keliauji, tik ekonomine klase :) Mėgavomės kelione atgal į Dubajų ir dar už tas skrydžio valandas turėtume gauti pusę atlygio :) O jau vienas skraidūnas (stiuardas) koks juokingas buvos :D Aišku - visiškas gėjus, bet tuo labai patenkintas :D (turbūt pusė stiuardų čia gėjų), tai juokino visą laiką ir pasakojo savo gėjiškus nuotykius :D Vien pažiūrėjus į jį juokas imdavo. Ir tai ne viskas - su juo kartu vėl skridom atgal į Rusiją, tik dabar į Maskvą, bet vis tiek pas jo mėgstamiausios tautybės vyrus :D Turėjau progą patyrinėti naktinę Maskvą su jo kompanija, bet tokiu atveju nežinai, kuo tas vakaras gali baigtis :D

San Petersburgas
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5744965907762236609

Ir po to sekė skrydis į Maskvą, tas pats gėjus Migelis, lietuvė Sandra ir visa kita įgula. Kažkaip labai užsiėmę viskuo buvome, tai labai greit praėjo skrydis, užtat eilinį kartą galėjome atsipūsti autobuse pakeliui į viešbutį, nes šįkart važiavome dar ilgiau nei San Petersbuge. Bet niekis, atvykom gerokai po vidurnakčio ir nusimetę uniformas kaip normalūs žmonės (na su kitais rūbais, aišku :D) dalis susitikom bare išlenkti po porą alaus bokalų :) Po to kiti išlėkė ieškoti nuotykių Maskvoje (ir tas pats minėtasis Migelis), bet kad jau čia buvau pirmą kartą ir antra diena, kaip skrandis streikavo, tai norėjau ryte išlėkt pabimbinėti po centrą.

Pirmą kartą neoficialiai bendravau su pilote. Faina panikė, labai jauna (28 m.) iš Amerikos, aišku, labai protinga, bet kartu ir labai paprasta :) Smagu pasipliurpti su įgula gurkšnojant alų. Ir šiaip smagu, kad pirmą kartą susitikę žmonės pakankamai atvirai bendrauja, vienas kitą gerbia ir fainiai, kai žmonės iš visų pasaulio pakraščių turi bendrus pomėgius, vertybes ir pan. Faina įgula kaskart daro skrydį malonų, paprastą ir mėgaujiesi trumpa gyvenimo akimirka :) (Viršininkai, skrendantys kartu, mums vadovaujantys ir šikantys į batą - jau kita istorija) Kita medalio pusė - kad ir sutinki labai labai fainų žmonių, kiekvienąkart skrisdama, tai visi jie negali būti tavo draugais po to :) Dažnai praleidi labai gerą laiką su žmonėm, bet viskas baigiasi su skrydžiu atgal į Dubajų. Tai tokie pastebėjimai vos pradėjus skraidyti, kaip viskas rutuliosis vėliau - bus matyt :)

Akimirkos iš Rusijos
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5744973037024057409

Australija - Sidnėjus

Įsimylėjau. Iš kelių mano aplankytų vietų - Sidnėjus pats gražiausias :) Labai daug žalumos ir gamtos mieste + labai gražūs seni pastatai derantys su naujais daugiaaukščiais (turbūt trūksta man miesto dvasios Dubajuje) + daug vietų kultūriniams renginiams + aukšti žmonės (matyt, atsibodo buti aukščiausia) + kultūrų miksas, bet dauguma žmonių šviesaus gymio + susišneki angliškai + žiemą ten šilta + daug žmonių sportuoja, sveikai gyvena + ... na ir aišku, tie gražūs žmonės aplinkui :)


https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5742387412717432529

Austrija - Viena

Pirmas skrydis su nakvyne. Pasijutau kaip namie - žalias miestas, senoviniai pastatai, šviesaus gymio žmonės, pankuojantis jaunimas, maistas ir... liūtis, gi gavau per kuprą kaip reikiant :D Daug ūpo nebuvo bimbinėti, tai pavakarieniavom su viena stiuardese ir grįžom ilsėtis :) Kitą kartą daugiau pamatysiu. Šiaip tendencija - po N metų skraidymo ir lankymo tas pačias vietas ne visi įgulos nariai išlenda iš savo kambarių prasiblaškyti svečiose šalyse :) Kol man tas negresia - išsižiojusi laukiu kiekvieno tolimo skrydžio :)
Ai, kas šią kelionę vainikavo, tai, kad gyvai pamačiau aktorių Jim Sturgess :D Kitą dieną prieš skrendant atgal viešbučio registratūroje jis ir dar keli (kaip paaiškėjo) aktoriai pasiėmė kambarius :) Švytėjau kaip nežinau kas :D Keista pamatyti gyvai žmogų, kurį matydavai tik filmuose :) Taip norėjau foto su juo, bet ką čia varginsi žmogų :)

Jei kas nežino, kaip jis atrodo nuotraukose :D Gyvai - taip pat žavingai :D

Viena kita foto iš Vienos
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5742378760287552385

Daugiau foto, kol studijavom

Nauji namai
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5734676429538849905

Laisvu metu nuo mokslų
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5734698138004426321

Stumiant laiką oro uoste :)

Nuotraukos iš koledžo
 https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5734679922127031553

Pats pirmasis dalykas, kurį norėjau pasidalinti

Mintys 2012 m. vasario mėnesį

2011 m. balandžio mėnesį skrisdama namo visiškai nejaučiau, kad mano reikalai Dubajuje baigti :) Truputį paliūdėjusi, kad nepavyko siekti daugiau, maniau padirbėsiu per vasarą, užsidirbsiu pinigų kitam bilietui ir bandysiu antrą kartą. Vasara prabėgo, labai rimtai į tai nebežiūrėjau, net pradėjau galvoti apie lokalius pokyčius, bet atsiradus galimybei pasinaudojau ja ir aš vėl ten, kur veržiausi :)

O viskas buvo taip. Po nuostabaus skrydžio (ir dabar atsimenu, kai pagalvojau, kad galėčiau skraidyti ir skraidyti :D) užpildžiau anketą "Emirates" oro linijų tinklalapyje. Buvau informuota, kad jei per pusmetį nesulauksiu jokių žinių, vadinasi mano anketa atmesta. Po pusmečio gavau laišką, kad Vilniuje vyks atvirų durų diena. Negalėjau nepasinaudoti proga ir norėjau pažiūrėti, kaip tokia didelė kompanija (šiuo metu dirba apie 45 tūkst. darbuotojų) prisistato ir vykdo atrankas. Galvojau, pabūsiu porą valandžikių, t. y. pabandysiu, ir vakare varysiu gimtadienio švęsti. Aha :) Po prisistatymo prasidėjo atranka - pirmas įspūdis, anglų kalbos testas (po kurio maniau, kad iškrisiu), dvi komandinės užduotys ir dar vienas žmonių atmetimas, pagal man lig šiol nežinomus kriterijus, po kurio likome aštuoniese. Didžiąją dienos dalį laukėme atsakymų, ar pereinam į kitą etapą, kas labiausiai išsekino. Atrankos vykdomos nuolatos ir visame pasaulyje, kai kur susirenka virš šimto žmonių, pas mus buvo iki 40. Iš jų aštuoniese buvome pakviesti į paskutinį interviu. Po to mūsų kandidatūras dar svarstė Dubajuje ir kiek žinau, iš tos atrankos keturiese (viena prisijungs vėliau) priėmėme pasiūlymą dirbti.

Tai čia neįdomi priešistorė :) Pradėjus pamiršti Dubajų ir gavus žinią, kad vykdoma atranka, pasakiau, kad čia paskutinis bandymas, jei man bus pasakyta ne, vadinasi man nelemta ir nebesižvalgysiu atgal. Kai gavau skambutį, kad man siūlomas kontraktas, prisiminimai ir viltys vėl sugrįžo ir lig šiol sakau, kad nėra nė vieno argumento, dėl kurio turėjau nepriimti šio pasiūlymo. Na gal ir yra, bet argumentai UŽ yra žymiai svaresni :) Neneigsiu, emocijų skalė nuo to laiko buvo nuo liūdesio iki euforijos :D Dabar kiek kitaip, jau esu čia, bereikia išmokti daugelį dalykų ir pradėti dirbti. Laukiu nusistovėjimo :) Planuoju išbūti visą kontraktą, t. y. 3 metus ir tada grįžti pilna įspūdžių, naujų idėjų ir patirties pas tuos, kurių, žinau, kad labai labai pasiilgsiu :) Free hugs :D Palikdama Dubajų prisikarksėjau, kad bus tęsinys, šį kartą vykdama atgal tokių drastiškų teiginių galvoje nedrįsau turėti :D Žinau tik tiek, kad daug kas keisis ir kad bus taip, kaip lemta, todėl viskas bus labai gerai :) Pagal mano filosofijas galima suprasti, kad jau vėlyvas laikas :D Šoku į plačią ir patogią savo naują lovą, prie kurios jau pradėjau priprasti :) Labanakt man :D