Viena bėda, kai keliauji po tuos pačius miestus ir kai turi problemų su atmintimi - nepameni kaip jau lankytos vietos vadinasi. Taip nutiko ir Tokijuje, žinau, kad per pirmuosius kartus šiame mieste, mačiau judriausią sankryžą, kažkokį (!) parką, išvaikščiojome kažkokį (!) rajoną. Sunku apsakyti, kaip vargina ilgi naktiniai skrydžiai, kai net pasiekus įdomiausią miestą protas linksta prie poilsio, tad optimizavusi laisvą laiką supratau, kad teturėjau kelias valandas paturistauti. Nebūdama tikra, kas jau buvo lankyta Tokijuje ir turėdama mažai laiko nusprendžiau pasižvalgyti po vietovę aplink viešbutį, kuriame buvome apsistoję.
Vaikštai sau vidury dienos, stebi, kaip žmonės savo rutinoje gyvena, čia kažkokia paveikslų paroda vyksta, čia kažkokia šeimos šventė, čia kažkas kita, ko nesupranti, bet vistiek žiūri. Pamatei, nesupratai, nuėjai. Paprasta :) Jauti, visur yra tvarka, žmonių tiek daug, kad didelė dalis nori kažkokiu būdu išsiskirti iš minios savo išvaizda, bet nieko vulgaraus, kas kitose šalyse asocijuojasi su dėmesio pritraukimu. Kultūra neįprasta, bet nesudėtinga perprasti, esi labiau sąmoningas dėl savo elgesio, kad jų kaip nors neįžeistum. Ir ne iš baimės, bet iš pagarbos jiems. Jau ką myli japonai, tai savo gyvūnus, vos nenupirkau katinų kepurėlių parvežti mamai, kad katinams žiemą užvilktų. Dubajuje mažai tenka būti su gyvūnais, tad radusi vieną tokią parduotuvėlę su pūkuočiais ir Sfinksu ten kiek užtrukau.
https://photos.app.goo.gl/EUSa1YzfgSHEVsxi8
2018 m. birželio 24 d., sekmadienis
Tailandas - Puketas
Viena iš kelionių, kur stiuardai skrenda su malonumu, kaip nenorėsi praleisti paros laiko tokiame kurorte. Čia esu buvusi vos kelis kartus, nes pati labiau mėgstu Bankoką, kur man viskas labiau pažįstama ir randu daugiau veiklos. Kartą Pukete užsisakėme kelionę tarp salų greituoju kateriu. Kiek dvejojome dėl oro, bet gi čia tropikai, vieną minutę pila šiltas lietus, o kitą jau saulė plieskia, taip ir buvo tą dieną. Su stiuardais sėdėjome katerio priekyje, kuris vis daužėsi į bankas, kai kuriems sukeldamas pykinimą. Mano skrandis atlaikė, nors buvau pagalvojusi, kad norėčiau, jog mano pusryčiai skrandyje ir pasiliktų. Man nepatogiau buvo trankymasis į bangas, kuomet jaudinausi, kad tik nepradėtų skaudėti nugaros. Išlipome pailsėti dvejose salose - pirmojoje buvo užkandinių, prekyviečių ir netoliese buvo galima stebėti žuvytes tarp rifų. Kitame sustojime galėjome plaukioti aplink katerį giliame vandenyje ir stebėti žuvis. Nesu didelė plaukiojimo entuziastė, bet buvo smagu nugalėti savo baimę, tik kai viena iš organizatorių metė į vandenį šalia manęs maisto žuvims pritraukti ir tada tos žuvys susirinko aplink ir pradėjo zuiti aplink mane ir liesti, tada jau pasidarė nebejauku. Taip ir plaukiojome tarp salų su atrakcijom, antrojoje saloje visi turistai, tą dieną plaukę kateriais, susirinkome prie švediško stalo papietauti. Kiek pailsėję, pasimaudę nuplaukėme iki įlankos tarp kalnų ir vėliau iki žymaus paplūdimio, kuriame buvo nufilmuotas "The Beach" ("Paplūdimys") su Di Caprio.
Kelionė buvo sėkminga - apturėjome linksmo laiko su įgula, nenusvilino saulė, nes pastoviai tepiausi apsauginį kremą, nesusivariau nugaros ir pamačiau nerealiai gražias salas, neįtikėtinai aukštais kalnais. Viename sustojime tarp salų į mūsų katerį atplaukė beždžionės, nušokusios nuo kalno, pareketavo iš žmonių bananų ir riešutų ir paėdusios mus paliko ramybėje.
Belgija - Briuselis
Briuselyje apsistojame viešbutyje pačiame senamiestyje, tad viskas šalia ir nėra nieko geriau, nei vaikščioti Europos senamiesčiuose. Vieną iš kelių skrydžių į šį miestą turėjau su kolege iš Brazilijos, su kuria jau buvome kartą skridusios, tad viena kitą pažinojome. Atvykusios į viešbutį laiko negaišome, išsikraustėme lagaminus ir žingsniavome grožėtis Briuseliu. Miestas pilnas žmonių, daugiausiai turistų ir imigrantų, barai užgulti, rudeniška saulė maloniai apšviečia senus pastatus gražioms fotografijoms. Kiek teko girdėti, Briuselyje (o gal apskritai Belgijoje) nuolat lyja, bet visų mano apsilankymų metu buvo saulėta.
Su drauge prisėdome viename bare išlenkti po alaus (būtų nuodėme jo neparagauti Belgijoje), kuomet prie mūsų prisijungus vaikinukui nepastebėjome, kaip klausėme jo rekomendacijų dėl vietinių patiekalų ir prisijungus jo draugui jau seilę varvinome Belgiškame restorane laukdami savo užsakymų. O alaus asortimentas! Kiekvienas rastų čia ką mėgsta. Visi pavalgę besišnekučiuodami klaidžiojome gatvėmis, kol prisėdome bare su gyva muzika. Pasiėmę po dar vieną alaus mėgavomės geru laiku, smagia kompanija ir muzikos improvizacijom (atrodė, kad muzikantai tiesiog užklysdavo pagroti ir eidavo toliau į kitą barą). Mūsų netikėtai sutikti draugai buvo iš Prancūzijos ir Ukrainos, tikrų belgų Briuselyje turbūt sunku sutikti, pats miestas pagal vyraujančias tautybes neatrodo toks Europietiškas, tad pajausti tikrosios Belgijos reiktų vykti toliau nuo miesto.
https://photos.app.goo.gl/BcJn1vbafdEf2yha6
Su drauge prisėdome viename bare išlenkti po alaus (būtų nuodėme jo neparagauti Belgijoje), kuomet prie mūsų prisijungus vaikinukui nepastebėjome, kaip klausėme jo rekomendacijų dėl vietinių patiekalų ir prisijungus jo draugui jau seilę varvinome Belgiškame restorane laukdami savo užsakymų. O alaus asortimentas! Kiekvienas rastų čia ką mėgsta. Visi pavalgę besišnekučiuodami klaidžiojome gatvėmis, kol prisėdome bare su gyva muzika. Pasiėmę po dar vieną alaus mėgavomės geru laiku, smagia kompanija ir muzikos improvizacijom (atrodė, kad muzikantai tiesiog užklysdavo pagroti ir eidavo toliau į kitą barą). Mūsų netikėtai sutikti draugai buvo iš Prancūzijos ir Ukrainos, tikrų belgų Briuselyje turbūt sunku sutikti, pats miestas pagal vyraujančias tautybes neatrodo toks Europietiškas, tad pajausti tikrosios Belgijos reiktų vykti toliau nuo miesto.
https://photos.app.goo.gl/BcJn1vbafdEf2yha6
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)