2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis

Italija - Venecija

Porą kartų čia būta, bet žiemą, tad šį kartą džiaugiausi vasarišku oru, galėjome ir upe smagiai plaukti, nereikėjo šalti kaulų. Smagu, kad pavyksta aplankyti vietas, kurios vis labiau skęsta :) Tik Venecijos senamiestis yra ant vandens, kur patogiausia susisiekti valtelėmis. Savotiškas miestas, įdomu, kaip žmonės yra prisitaikę gyventi vandens apsuptyje.

https://goo.gl/photos/5ZCsJX9zcbZsc3pW6

Mauricijus

Na ką aš galiu pasakyti. Gerai atidirbi 6 val. ir turi miniatiūrinių atostogų, trunkančių beveik parą laiko. Skrydis labai populiarus šeimų ir jaunavedžių poilsiui, čia galima tiek ramiai pasideginti, tiek ir susirasti įvairių vandens pramogų. Apsistojame viešbutyje ant vandenyno pakrantės, tad jei nieko rimto ir nenuveiki paros eigoje, tai to vaizdo pro kambario langą pilnai užtenka parelaksuoti. Visada šilta, kartais palyja, bet ir tas lietus vasariškas. Čia pirmą kartą dariau jogą prie jūros ir dar naktį. Taip pat čia pirmą kartą pabandžiau plaukiojimą paviršiumi su lazdele. Turiu pastebėti, kad vanduo nėra mano stichija - nuo kalno galiu nušokti be problemų, bet plaukti, kur nesiekiu gylio jau ne taip drąsu. Sunkiausia buvo nugalėti savo protą, kuris sakė, kad žmogus kvėpuoja virš vandens ir tik žuvys vandenyje. Teko su savim pakovoti, kol prisiverčiau pirmą kartą įkvėpti oro esant panirus po vandeniu (o protas tai šaukė - juk čia gi vanduo, neįkvėpk vandens). Kaip pirmam kartui visai neblogai sekėsi ir gražių žuvelių pamačiau, jei liksi laive, tai nesužinosi, kiek gyvasties yra po vandeniu.

https://goo.gl/photos/dncwQtoDBwXTe8XeA

Taivanas - Taipėjus

Čia iš tos serijos, kai į tą patį miestą tenka skristi kelis kartus per mėnesį. Palyginus ilgokas ir varginantis skrydis, tad kaip visada poilsis man pirmenybė, na o po to, jau žiūrint, kiek lieka laiko, galima kažką ir pamatyti :) Vieną kartą tiesiog maliausi aplink viešbuty, o kitą teko skristi su draugo žmona, tai kartu nuvažiavom iki žymaus kalno. Buvo žiauriai karšta ir drėgna, bet sugebėjom užlipti į statų kalną ir vėliau nuo jo nulipti. Kojos skaudėjo, palyginus, ne taip ilgai. Ką tokio įdomaus galima Taivane nuveikti, nelabai ir žinau, daugiausia čia lankosi turistai iš kitų Azijos šalių.  

https://goo.gl/photos/qk1xb9NMLcZ6gnRK6

Japonija - Osaka

Jau kur patinka bimbinėti tai Japonijoje. Gali be kažkokio tikslo išeiti į miestą ir tiesiog klaidžioti, tikrai užteks vaizdų. Taip ir padariau Osakoje, sėdau į traukinį ir atvažiavau iki parko, tada "įsiliejau" tarp žmonių ir žiūrėjau kuo jie čia gyvena.

2017 m. gegužės 24 d., trečiadienis

Kažkur Kinijoje

Kinijoje skrendam į labai daug miestų ir visi pavadinimai man maišosi, bet turiu paminėti savo įspūdžius. Jei nedomina padirbti prekiniai ženklai ir budistų šventyklos, tai per trumpą laiką nelabai ką gero ir nuveiksi. Tokiu atveju visada varau pasivaikščioti po miestą. Taip bebraidant ir užmačiau kačių kavinę, nusiavusi batus ir užsisakiusi gėrimą prisėdau pasižiūrėti į tuos pūkų kamuoliukus :D Pirmą kartą lankiausi tokioje kavinėje, labai jauku.

Grįžusi į viešbutį radau tarakoną savo kambaryje, bet ko gi nepasitaiko. Kitą dieną, kai skridome atgal jau atėjus į lėktuvą oro uosto darbuotojai visiems parūpino po mažą dėžutę su pyragaičiais, nes tą dieną buvo kažkokia šventė. Pirmą kartą gavau kažką papildomo iš oro uosto darbuotojų :)

https://goo.gl/photos/fUawwKKwwiVysjgc6

Italija - Bolonija

Skridome žiemą prieš šventes ir buvo ŽIAURIAI šalta. Pasiekus viešbuty numigome ir vakarop su įgula išėjome pavakarieniauti. Paklausę kapitono rekomendacijų užėjome į vieną senamiesčio restoranėlį/vyninę ir likome sužavėti. Didžiulis pasirinkimas užkandžių prie vyno - įvairiai marinuotos, vytintos, džiovintos ir visaip kaip pagardintos mėsos ir sūrio, jei būčiau tokia žiauri mėsėdė gerianti pieną, tai būčiau ten vietoje apsiverkusi.

Užkandę ir apšilę (labiau tiesiogine prasme, radę šildomą patalpą), išėjome toliau dairytis po senamiestį. Ilgai netvėrusi ateinančios žiemos apsisukau viešbučio link, pakeliui nusipirkau mandarinų, kurių didžiąją dalį suvalgiau dar tą patį vakarą, kaip gi šventinis metas be mandarinų.

Gal dėl to, kad buvo šalta ir terūpėjo, kur nors į šiltas patalpas įlįsti, per didelio įspūdžio šis miestas nepaliko. Senamiestis gražus, labai senas, nors daug jo ir nemačiau, bet siauros painios gatvelės įspūdį paliko. Šis miestas garsus savo makaronais ir pasvirusiais bokštais. Kodėl jie pasvirę taip ir nežinau, kažkokia tai Italijos architektūros tendencija :)

https://goo.gl/photos/XVwsksYxhzVfjRqn7

Indonezija - Balis

Senokai skridau į Balį ir tik kartą. Skrydis gan ilgas, apie 9 valandas, pilnas turistų, pasiryžusių pusę savo atostogų įspūdžių įgauti jau lėktuve :D Kai jau atsidūrėme savo viešbuty supratau - man reikia atostogų, į Balį reikia skristi tik atostogauti, o ne dirbti. Žinau, yra daug veiklos Balyje, bet jėgų teturėjau pasivaikščioti aplink viešbuty.

https://goo.gl/photos/kkDz3JuYNRf2FtNS7





2017 m. gegužės 23 d., antradienis

Pietų Korėja - Seulas

Kai aš labai daug apie Azijos šalis nenusimanau, tai man P. Korėja panaši į Japoniją: kultūringi žmonės, viskas sustyguota pagal savą tvarką, kraštovaizdis, senamiestis, gamtos jutimas mieste ir pan. Man visada įdomu klausti pačių įgulos narių apie šalis, iš kurių jie kilę. Nuomonė susidariusi apie P. Korėją: labai didelis grožio kultas, daug estetinių reikalavimų ir plastinių operacijų, kosmetikos industrija čia klesti; prekiniai ženklai svarbiau nei nekilnojamasis turtas, kuris yra žvėriškai brangus, tai jau geriau nuomotis gyvenamą vietą ir turėti visus Louis Vuitton rankinių modelius (deja teko internete paieškoti, kaip taisyklingai šį prekinį ženklą rašyti); didžiulė pagarba senyvo amžiaus žmonėms; nerealus technologinis pažangumas; viršenybės hierarchija, kai žemesnes pareigas turintis žmogus negali priešgyniauti viršesniajam, tuo pačiu ir aklas tikėjimas taisyklėmis bei skundimas tų, kurie jų nesilaiko (sakau skundimas, nes nėra tiesiogiai adresuojamas "neteisingai" besielgiantis); tenka daug vaikščioti, tad daug elegantiškai apsirengusių žmonių vaikšto su kedais.

Na į P. Korėją dažnai skristi netenka, nes pusė įgulos narių turi būti korėjiečiai dėl keleivių kalbos barjero ir šiaip dėl kultūrinių skirtumų niuansų. Kaskart ten atsidūrus privalu kažką veikti. Papusryčiavusios su kolege išsiruošėme į senamiestį. Atsidūrusios metro, susiradom žemėlapį ir stotelę, kur reikės išlipti. Matyt, kad atrodėme besiblaškančios, nes vienas senyvo amžiaus vyriškis pasisiūlė padėti, tai tik pasitikslinom ar viską gerai supratom. Toliau bevažiuojant metro kitas senolis prisistatė norįs pagelbėti. Išsiaiškinom, kad jis buvęs universiteto dėstytojas, davė savo vizitinę kortelę ir pasisiūlė nuvesti mus iki vietų, kurias norėjome pamatyti. 70-metis išsitraukė savo išmanųjį telefoną ir internete pažiūrėjo, muziejaus darbo laiką. Visi išlipome vienoje stotelėje ir žygiuodamos klausėmės jo istorijų, užėjome į mažą meno parduotuvėlę, kurio jis dirba ir ėjome toliau, esą jis gali pradėti dirbti ir vėliau. Galiausiai žmogui susivėlinus valandą jis mums nurodė kur ir ką dar pamatyti ir grįžo į savo parduotuvėlę.

Žavi toks žmonių noras padėti, užsienio kalbos mokėjimas senyvame amžiuje, neatsilikimas nuo technologijų ir judėjimas. Vaikšto žmonės čia labai daug, senamiestis vien pakalnės ir nuokalnės, metro nėra eskalatorių, tai visi ir lipa laiptais, laiptais, laiptais, laiptais. Kitą dieną kojas skaudėjo, bet tie, kas čia gyvena pripranta prie judėjimo ir jauni ilgiau išlieka, matyt. Tiesa, bandžiau užvesti temą apie abiejų Korėjų santykius ir Šiaurės Korėjoje likusius artimuosius, su kuriais neįmanoma susisiekti, bet jis atsakymo nedavė, gal buvo nepadoru klausti tokio klausimo.
 
https://goo.gl/photos/xwBAcCs8xu22Kxw67

Bangladešas - Daka

Viena skurdžiausių šalių, į kurią skrendame. Panašu į Indiją (ilgą laiką ir buvo viena šalis), bet čia žmonės malonesni, bent jau mano požiūriu). Azijoje visos atrakcijos ribojasi šventyklomis, kuriose jau esu lankiusis tad nusprendžiau pažiūrėti eilinių vietinių kasdienybę. Viešbučio darbuotojai, kuriame apsistojame, labai malonūs ir paslaugūs, neilgai truko man sulaukti vairuotojo, kuris mane nuvežė iki prekybos centro.

Prekybcentry buvau vienintelė turistė, o ir šiaip turistų nelabai daug šioje šalyje. Prekybos centras kaip ir visur - keli aukštai su parduotuvėmis surūšiuotomis pagal paslaugas ir greito maisto zona. Sumasčiau ko užkąsti tad prisėdau, žinant, kad maistas ten labai aštrus, pagalvojau nerizikuoti ir pasiimti keptų bulvyčių. Bulvytės vis vien buvo aštrios :D Kol laukiau savo maisto, jaučiau kaip žmonės mane nužiūri, bet neįžūliai, matyt ir gandas pasklido, jog ten buvau, nes viena apsaugos darbuotoja tiesiog įkišo galvą į kavinę, pažiūrėjo į mane, pasisveikino ir dingo :D

https://goo.gl/photos/SThRg5iATuKroasp9

JAV - Majamis

Skrendame į miestą šalia Majamio tai pagrindinė atrakcija ten ir praleisti laiką. Turime dvi dienas tai laiko užtenka ir pailsėti ir truputį pamatyti. Pamiegoję, susirinkę valgyti pusryčių tariamės kas ką veiks, galiausiai trise išsinuomojam automobilį ir į kelią. Gerai, kad yra žmonių, kurie mėgsta vairuoti užsienio šalyse, aš vis dar jaučiausi kaip zombiukas, pasiklydęs tarp laiko juostų :D

Kažkuo primena Dubajų tie dangoraižiai, paplūdimiai ir šiluma. Labai daug turistinių vietų ten nėra, nes žmonės ten vyksta tiesiog ilsėtis. Įspūdis - vakarėlių ir pasyvaus poilsio vieta su labai daug lotynų kilmės imigrantų ir gėjais.

https://goo.gl/photos/4bBgYbkLCCE8ETTZ6