2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Čekija - Praha

Jau gal kokį trečią kartą skridau kaip keleivis-atsarginis įgulos narys, kai likusi įgula dirbo. Šįkart į Čekiją buvo mažai keleivių, tai skridom mažesniu lėktuvu, o grįžtant iš ten žmogėnų buvo daug, tai pakeitė į didesnį lėktuvą ir reikėjo daugiau įgulos narių. Va :) Nusileidę sužinojom, kad Europoj siaučia speigai, tai mums kaip ir pavyko sėkmingai nusileisti, kur norėjom, o va įgula skridusi į Austriją turėjo leistis taip pat Čekijoje, nes anas oro uostas dėl oro sąlygų uždarytas. 

Tą pačią dieną su įgula išėjom į miestą, šaltis neišpasakytas, bet kambary gi nesėdėsi :) Didingas miestas su senovinėm gatvėm ir pastatais, braidžiojom braidžiojom, šalom šalom, kol nebebuvo įmanoma nuotraukų bedaryt, tai įlindom pavalgyt tradicinio maisto, tik nebepamenu, kas tai buvo :D Pargrįžę į viešbutį dar susirinkom simboliškai pavakarot prie alaus ir sumuštinių, bet ilgai nebetempiau ir ėjau ilsėtis.  

Kitą dieną nuėjau tradiciškai apsipirkti europietiško maisto ir sutikau narkomaną parduotuvėje. Iškart šiurpas perbėgo, seniai bebuvau tokių mačiusi ir atpratau. O šiaip viskas patiko, norėčiau čia sugrįžti ir vasarą, kai viskas žaliuoja.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870098165849353201
 




Indonezija - Džakarta

Džakartoje buvau jau kokį trečią kartą, bet pagaliau ryžausi išlįsti į miestą, nes ta pati bėda - viešbutis atokiau nuo miesto centro. Pačiam mieste nieko įspūdingo, tą žinojome. Tai atvykę vakare tradiciškai susirinkome prie baseino, vakarienė, gėrimai, vyr. stiuardas buvo atsivežęs kaljaną, kitas stiuardas parūpino muzikos, tai visai smagiai pasisėdėjom. Ryte su kolege sėdom į taksą ir nubildėjom į miestą, kur nuėjom masažų, vėliau pabraidyti po prekybos centrą, ten paragavom keistų jų valgių ir atgal į viešbutį pokaičio prieš skrydį atgal.

Kelios foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870081352228996225

 

Italija - Milanas

PAGALIAU šįkart pavyko išeiti į miestą. Viešbutis pačiame oro uoste, tai reik kompanijos, jėgų ir nuotaikos kelionei iki miesto centro, kuri traukiniu užtruko valandą laiko. Realiai visą laiką praleidome Duomo katedroje, tiksliau ant jos stogo, iki kurio 250 laiptelių už 7 eurus arba liftas už 11 eurų. Stiuardai didžiąją laiko dalį elgiasi kaip studentai, tai ne išimtis buvo ir šis sekinantis kartas. Su viena pertraukėle užlipome iki to stogo ir buvo verta :)

Po tokios mankštos nusipelnėme itališkos picos, kuri buvo... mmmm kokio skonio. Aišku, visos neįveikėme, kokios visos, suvalgėme tik po pusę tai likusias parsinešėme atgal į viešbutį. Ryte šalta ji nebebuvo tokia skani, bet jei iš bado šuo ir varškę ėda, tai kas čia reiškia šaltą picą suvalgyt :)

Šiaip miestas tai labai gražus, pilna žmonių, turbūt daugiausia turistų, tik va ne visur vietiniai supranta anglų kalbą.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870074578275568385 

Japonija - Osaka

Vienas geidžiamiausių skrydžių - malonūs ir išsiauklėję keleiviai nesukeliantys stiuardams vargo ir graži šalis. Po skrydžio didžioji dalis išėjome pavakarieniauti į tradicinį restoraną. Palikome batus prie durų, įėjome į mažesnę patalpėlę su labai žemu stalu ir susėdę aplink jį pamatėme, kad kojos sulenda po tuo stalu į duobę :D Meniu matytas pirmą kart gyvenime - kompiuteris, iš kurio užsisakai ir po kurio laiko ateina padavėjas su maistu. Ragavom visokiausių dalykų - nuo žalios žuvies (lašišos) iki keptų jūros gėrybių, šiaip viskas buvo skanu. Kitą rytą papusryčiavom viešbuty, Azijoje pusryčiai visada įdomūs - eini ratais apie padėtą savitarnai maistą ir nežinai ką dėtis, nes viskas keista ir nematyta. Šiaip visokių atradimų buvo, užragavau kažko panašaus į mūsų balandėlius ir koldūnus :) Tai tą dieną pačioj Osakoj kaip ir nebuvom, traukiniu nuvažiavom iki kito miesto - Kjoto. Kas nustebino, tai kad visur yra tvarka, viskas sustyguota, žmonės eina tik per perėją, kol laukia žalio šviesoforo signalo, ant šaligatvio išsirikiuoja eilėmis, tas pats laukiant metro, visi stoja į eilutę, niekas nesigrūda. Labiausiai nustebino, kad jiems nepriimta palikti ir gauti arbatpinigių, tai jei japonai turistai matyt nelabai laukiami svečių šalių kavinėse.

Visiškai kitokia kultūra ir mentalitetas, savotiškas apsirengimo stilius, neįprasta architektūra, daug technologijų ir pan., būtų įdomu ten kiek pagyventi.

Foto: https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5870053459175055217