2013 m. liepos 30 d., antradienis

NIgerija - Lagos

Dar viena vieta, kur nelabai yra ką veikt :) Skridau dėl to, kad duoda pakankamai didelius maistpinigius, didelius ta prasme, jog dug :D Bent jau seniau duodavo daugiau, dabar sumažino, nes sunku tuo patikėti, bet įgulos nariai linkę patys sau kenkti, pvz. pasisakyti, kad maistpinigių per daug ar kad gauna ilgesnes nei priklauso petraukas skrydžių metu. Man protu sunkiai suvokiama.

Nigerija turbut viena iš pavojingiausių vietų, į kurias skrendame. Oro uoste pareigūnai ginkluoti, kapitonas be perstojo kartojo visiems būti kartu ir neatsiskirti. Iki oro uosto ir kitą dieną atgal lydėjo policija. Nerekomenduojama palikti viešbutį. Pasakė kartą ir užtenka, o kapitonas nuolat šnekėjo ir šnekėjo, davė instrukcijas, net pabodo, dėl jo nėjau vakarienės su įgula, nes užteko ir taip jo pasakų :)

Taip ir prabuvau viešbuty - sporto salė, kambarys, pačios atsivežtas maistas ir daug poilsio :) Užtat neišleidau nė vieno pinigo, ko ir skridau :) Antrą kartą nebeskrisčiau, nes skrydis palygiti sunkus - iš vienos pusės jie visada atsipūtę, jiems viskas dzin, bet kitavertus jei norės, iškels dramą, be to, tai, kaip jie atkreipia dėmesį kitiems atrodo įžeidžiamai, o jiems priimtina. Paprastai žmonės sako - atsiprašau, bla bla bla, o šie vietoj mandagių frazių tiesiog susnypščia PSSS :D ir dar pavadina - ei sese :D (pss hey sista). Oi smagu skraidyti :D

Kelios foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906456700507084321
 

Pietų Afrikos Respublika - Durbanas

Gavau du skrydžius iš eilės į Durbaną. Pirmą kartą viešbutis organizavo vakarėlį, tai maistas ir gėrimai buvo nemokamai, sutikom kitų oro linijų stiuardų, gerai apspangom, vėliau dalis išėjo į miestą, aš miegot :D Rytą ėjau apsipirkti, kai turiu progą, stengiuosi į Dubajų parsivežti vaisių, daržovių, mėsos ir kokio skanaus gėrimo.

Antrą kartą atskridus vakarėlio nebebuvo, tai nuėjau sportuoti, tada išmiegojau, nuėjau iki vandenyno, vėl apsipirkt ir pamiegot prieš skrydį. Ne labai yra ką nuveikt, miestas ne itin saugus, tai nesiveržiau ką aktyvesnio nuveikt.

Šiaip kažkuo priminė Airiją - kalnuota, vėjuota, žalia, didelės laukymės :)

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906451307862461649
 

Kinija - Pekinas

Tik dabar pamačiau, kad Pekinas - Kinijos sostinė :) Gyveni ir mokaisi :) Pekine yra kelios turistinės vietos - Didžioji Kinijos siena, kažokie rūmai ir prekybos centrai :D Seniai nustojau žavėtis pastatais, pirkiniai Kinijoje ne patys geriausi, be to viskas mažais dydžiais, tai rytą susiruošėme į Didžiąją sieną, iš tikro dėl to ir norėjosi ten nuskristi :)

Nuvykę ten iš ryto aplenkėme didžiulius turistų spiečius, kurie pradėjo rinktis mums jau išvykstant. Pakilimas iki sienos šiurpus - pakeltuvai aukštai virš miškų, be rimtų apsaugų. Su kolege vos neištiko panikos priepuolis, dar tie pusryčiai apie save bandė priminti, tai skaičiavome minutes iki finišo ir visaip bandėme galvoti apie ką kitą. Tada mastėme, kad žemyn lipsime laiptai, kas neįvyko :)

Siena žiauriai ilga, vingiuota, vietomis net ne horizontali, gana plati, su stotelėmis/vėsiomis pastogėmis. Labai toli nėjome, siena gi ta pati :D Be to pakilimai ir nusileidimai visą laiką, tai ne veltui kelias dienas po to skaudėjo kojas.

Siena ir miego trūkumas išsekino, tai dalis grįžome į viešbutį, ten papietavome - koldūnų su alum :D Tada numigome ir išbrazdėjome masažo. Grįžus vėl vakarienė ir miegot. Atiskėlus įsijungiau TV ir pirma žinia - lėktuvo katastrofa Amerikoj. Turiu prisipažinti, pasitikėjimo nepridėjo, be to, iškilo klausimas ar darau tai, ko noriu, ir ar tai verta. Visi susirinkome rimtais veidais, susimąstę, bet viskas buvo ok, tai su laiku tokie dalykai pasimiršta.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906440828724033153 

Alžyro respublika - Alžyras

Lig šiol draugai juokiasi, kaip galėjau prašyti skrydžio į Alžyrą. Anot jų nieko ten įspūdingo, bet kol neaplankysiu visų įmanomų vietų, tol keliausiu ten, kur kiti nekeliautų :)

Afrika. Iš pirmo žvilgsnio dar viena skurdi šalis, nors iš tikro viena turtingiausių savo ištekliais Afrikoje. Kad jau visi baugimo, jog mieste nesaugu, tai nusisamdėme taksi ir mus visur apvežiojo. Buvome dviese su kolege. Vienu metu taksistas sako - galit išlipt, pasifotkint ir aš čia jūsų palauksiu. Mes sakom - gal ne, tai nelipom, kažkaip nejauku, kai gatvėse tik vyrai ir visi spokso :)

Šiaip visi kalba prancūziškai, tai kai taksistas viską pasakojo, buvo sunku ką suprasti - ech kad būčiau labiau mokinusis mokykloje :) Miestas gražus, daug žalumos, senamiesty siaurų gatvių painiava, kai eilinį kartą pagalvoji - kaip jųs nenušienaujat vieni kitiems automobilių veidrodžių :D Iš tikro pirmas ispūdis vos pasiekus miesto centrą - ar čia tarptautinė skalbinių diena? :D Kur bepažiūrėtum, vis kažkas kabo ant kiekvieno namo.

Turėjome sąrašą vietų, kurias norėjome aplankyti, tai derėtis skirtingomis kalbomis buvo labai sunku, aišku, vairuotojas po kurio laiko norėjo mumis atsikratyti, bet mes nuosekliai kartojome vietų pavadinimus. Jis ir taip iš mūsų paėme ne mažus pinigus ir iš prancūziškos eksursijos ne labai ką supratome. Kai iš turistų bando išmelžti kiekvieną pinigą net piktumas ima. Bet svarbiausia, kad užteko pinigų pavalgyti :) Nors Alžyrietiškas maistas ne labai patiko :)

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5906432128642149121




 

Šveicarija - Ziurikas

Na ką aš galiu pasakyti - Europa yra Europa. Visos šalys tarpusavy panašios. Kas žavi dėl Šveicarijos tai kaip jie klesti taip savarankiškai.

Žygiuodami senamiesčiu užėjome į labai seną kvinę. Toks jausmas, kad grįžome laiku, viskas dvelkė prieškariu. Smagiausia, kad kavinėje buvo šeimų, vyresnio amžiaus žmonių ir jaunuolių tuo pačiu metu, ko Lietuvoje nesu mačiusi.

Skanavome vietinių sausainių, kurių kilmę savinasi kelios šalys, paklausus šveicarų, jie sako, kad sausainiai kilę iš čia :) Labai labai skanūs, trapūs, burnoj tirpsta :)

Įtariu, kad daug ko galima pamatyti, bet labai nenusisekė su oru - lijo ir buvo šalta, tai ilgai nebimbinėję grįžome į viešbutį :)

Šiek tiek foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5905697822698388561
 

2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Italija - Roma

Atskridę vakare susitikom viešbučio bare, išlenkėm po kokteilį, tada užkabinti gyvos muzikos sumastėm išeit pasižmonėt. Sulindom į du taksus ir nuvažiavom pavakarieniaut. Keista, bet skaniausi lig šiol suši rasti Romoje :D

Rytą ta pati brigada ir dar daugiau viešbučio svečių susėdom į viešbučio užsakytą autobusą ir nuvažiavom iki pačio miesto centro. Romoje yra daug ką pamatyti, kad pajusti tikrąją dvasią turbūt reiktų atvažiuoti atostogų :) Pamatėm tik dalį turistinių vietų ir tai visur vien turistai, kažin ar rasi bent vieną tikrą italą miesto centre. Miestas dvelkia istorija, nors ir nežinant daugybės tų pastatų istorijos, vis vien nepalyginsi su Milanu. Kaip dažnai būna turistaujant, pametėm dalį įgulos, tai likome trise - aš, kolegė ir kapitonas. Jis italas, tai vedžiojo klaidžiojom miesto gatvėm ir pasakojo būtus ir nebūtus dalykus :D Kas ten žino tuos italus :D Ragavom tikros itališkos kavos, turbūt skaniausia kava lig šiol, po tokios kavos nebesinori ragauti kitų :)

Palikę kapitoną su draugais, su kolege įsidėmėjom kaip grįžti iki autobuso ir bimbinėjom toliau, kol išalkom ir tada nusipirkom picos. Skaniai pavalgiusios pakeliui dar radom itališkų ledų, tai visiška itališka fiesta :) Grįžę į viešbutį dar spėjom ir numigti iki skrydžio.

Skrydis ėjo sklandžiai - įgula superinė, atsipūtus, vyr. stiuardas visiškai pakalęs (gerąja to žodžio prasme). Prieš skrydį atgal į Dubajų žinojom, kad ten rūkas ir gali būti trukdžių nusileisti, tai norėjom atskristi iki prasidedant rūkui, kas nepavyko. Galiausiai jau šalia Dubajaus sužinojom, kad "kabosim" ore valandą laiko, taip pat žinojom, kad papildomų degalų turim dviems valandoms. Prasėdėjom savo vietose valandą laiką, tada pirmas bandymas leistis... ir jaučiant, kad lėktuvas artėja link žemės staiga vėl pakilom. Nesmagus jausmas, bet ką darysi, geriau nesileisti, jei ne viskas ok, be to, kas mums belieka, tik sėdėti, laukti ir priimti kapitono sprendimą. Tada už kokių 10 min. vėl pradėjom leistis. Pažiūrėjus pro langą pasitikėjimo per daug nebuvo. Vos įskridom į debesis, staigiai ir nusileidom... ir tai buvo vienas geriausių ir minkščiausių nusileidimų, kai jau laukiau viso lėktuvo supurtymo. Po kažkiek skraidymo patirties įgyji supratimą apie tai, kas vyksta aplinkui. Įgulos nariai pradėjome ploti, ko niekada nedarome :)

Išleidus keleivius, susėdom į autobusą, kuris veža atsiimt lagaminų ir įlipus kapitonui su padėjėju vėl pradėjome jiems ploti ir dėkoti. Šie patvirtino, kad tai buvo vienas rizikingiausių nusileidimų ir darė tai, ko dažniausiai netenka. Va čia tai profesionalumas :)

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5901526922882461153
   

Kinija - Šanhajus

Vienas prašmatniausių viešbučių :) Miestas daugiau komercinis, nelabai ką gero nuveiksi, tai visada Kinijoje galima pigiau apsipirkti :) Ryte viešbutyje papusryčiavome ir išlėkėm pirkinių. Valgyti Azijoje visada smagu valgyti, matai maistą ir nesupranti kas tai per biesas :D Kas nustebino, kad jie turi koldūnų! Keista, kaip viena su kita nesusijusios šalys turi panašių valgymo ypatumų. Dar jie labai mėgta keptus patiekalus, tai nežinau, kaip jie visi tokie liekni :)

Kaip ir kiekvieną kartą persivalgėme pusryčių metu, gi bufetas, tai už tą pačią kainą gali visko ragaut. Tada išlėkėm apsipirkti. Žmonės kalba, kad Kinijoje pigu... gal, jei moki derėtis. Pamatę užsieniečius kainą padidina gerokai, jei daikto vertė 20, tai prašys 100! Kai pasakai ne ir eini toliau, pardavėja tau kulniuojant rėkia vis mažesnius skaičius, jei beeidamas išgirsti kainą, kokią nori, tai atsigręži ir nusiperki. Pardavėjas daug laimės nepatiria, bet koks skirtumas, kažką murma kinietiškai, gal prakeikia, ką ten žinosi :D Matavausi vienus batus ir tuo pačiu derėjausi dėl kainos, batai nelabai patiko, tai pasakiau ačiū bet ne, pardavėja kad pasiuto - aš tau duodu gerą kainą, duok pinigus! Ne nu viršūnė, kur dingo mano pirkėjo teisė pirkti tai, kas man patinka. Kad ji pradėjo putotis, nu galvoju tau tai jau tikrai pinigų neduosiu, susinervinau ir nuėjau palikusi ją toliau mane keikti kinietiškai :D

Mugė tokia didelė, kad pametėm kelis kolegas, tai iš 4 į viešbutį grįžome dviese. Tada nusprendėm išlėkt pasižmonėt. Tikrąja to žodžio prasme. Miestas pilnas žmonių, net per daug. Tuo metu siautėjo kažkokia paukštienos epidemija, dauguma meniu buvo tik kinietiškai ir padavėjai nesuprato angliškai, tai galiausiai McDonalde sukirtom po sumuštinį :)

Smagu paturistauti, bet gyventi ten negalėčiau, masė žmonių, smogas, viskas kinietiškai ir pan.

Foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5901512470608016641
  

2013 m. liepos 7 d., sekmadienis

Pietų Afrikos Respublika - Džohanesburgas

Miesto daug pamatyti neteko, bet rajonas aplink viešbutį priminė Klaipėdos senamiestį, gal kažkiek labiau Frydricho pasažą. Keliese nutarėme aplankyti liūtus, tai gavom kelionę į zoologijos sodą, kuris visai šalia miesto.

Įėjus iškart pamatėm miegančius liūtukus, žmonės kalba, kad jiems duodami specialūs vaistai, kad jie būtų mieguisti visą laiką. Ką ten žinosi. Vėliau teko tuos pačius liūtukus glostyti, tai jiems visai dzin, kaip tik nervina ir jie slepiasi. Žirafa pribloškė savo ūgiu, jos galva kaip pusė žmogaus kūno. Teko iš arčiau ir suaugusius liūtus pamatyti - įspūdingi plėšruonys. Taip sakant - pamatėm laukinių žverių iš arčiau.

Foto su žvėriukais:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5897900113527619537


 

FIlipinai - Manila

Jau kelis kartus esu buvusi, nė karto neteko apsižvairyti toliau nuo viešbučio, bet kiek girdėjau, ne labai yra ten ko :) Šįkart lepinausi masažu, kaip ir paskutinį kartą būdama čia :D

Šiek tiek foto važiuojant autobusu iki viešbučio. Vaizdas - pilna žmonių, gatvėse chaosas ir netvarka. Filipiniečiai kaip tauta tai bent jau Dubajuj populiarūs nedideliu imamu atlygiu už darbą ir dėl savo  nuolankumo aptarnaujant klientus, retai kur rasi susiraukusi filipinietį prekybininką.

Jei dvejoji ar žmogus kilęs iš Filipinų, jį užkalbini. Kai išgirsti, kad jis ištempia žodžių galūnes ir  neištaria F raidės, tai viskas aišku - I'm prom Pilippiiiiiiiines and I like coppeeee (coffee) :) Be to, Dubajuje įspūdingas jų skaičius.

Kelios foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5897888841688771729?hl=en