2014 m. gruodžio 12 d., penktadienis

SIngapuras

Į Singapūrą galėčiau skristi kiekvieną mėnesį, kas daugmaž ir nutiko paskutiniu metu. Viena iš kelionių buvo itin sėkminga, nes kaip tik tą dieną, kai atvykome vakare vyko Formulės 1 varžybos, kurias stebėjau pro savo viešbučio balkoną.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6092075322871328993
 

Malta

Maltoje buvau bent tris kartus per porą mėnesių: pirmą kartą grįžau kaip keleivis verslo klasėje, nes keleivių buvo mažai ir nereikėjo tiek dirbančių įgulos narių, antrą kartą skridau su jau pažįstamom kolegėm ir trečiąjį prieš savo gimtadienį, kuomet Maltoje atostogavo Mauricaitės ir su jomis praleidau puikią dieną.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6092059483876991313

Graikija - Atenai

Pasitaikė galimybė turėti nakvynę Atėnuose - skrydis iš Dubajaus gana ilgas, bet visada grįžtame tą pačią dieną, tačiau keliems mėnesiams kompanija surado apgyvendinimą viešbutyje ir tuo metu gavau šitą skrydį.

Sakyčiau, verta vykti atostogoms ir viską aplankyti, kadangi, kaip visada, daug laiko neturėjom, tai aplankėm senamiestį ir Akropolį. Galima atrasti labai daug istorijos, turistinės vietos perpildytos žmonių, o vos įžengus į kasdienes Atėnų gatves akis bado netvarka, tad bent jau aš patyriau šiokį tokį šoką.

Foto:
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6092059885159387473
 

2014 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Šveicarija - Ciurichas

Brangoka, bet visapusiškai išsivysčiusi šalis, viskas čia žavi - malonūs ir išsiauklėję žmonės, senamiesčio architektūra, gamta miesto centre, bent man vienas geriausių oro uostų ir t.t. Šįkart nusprendėm sukinėtis aplink viešbutį - pasiskolinome viešbučio dviračius ir važinėjomės parke, kuriame senoliai vaikščiojo su šunimis, koks sveikuolis prabėgdavo, žirgas prajodavo. 









 

Angola - Luanda

Kaip ir daugelis Afrikos šalių - labai korumpuota, skurdi, didelio nusikalstamumo. Viešbutis, kuriame apsistojame gana prašmatnus, bet jo vadybininkai nelabai paslaugūs stiuardams, kiek teko pastebėti. Tai vienas iš kelių miestų, kur verta pataupyti oro linijos duotus dienpinigius ir valgyti atsigabentą maistą, nes dienpinigiai didžiausi tarp duodamų įvairiuose miestuose.

Šalyje pamatyti nėra ko, nebent skurdo ir gatvės gyvenimo. Visada Angoloje prabūname viešbutyje, vis saugiau. Nelabai ir pasideginsi dėl maliarijos, tai pasyvus poilsis garantuotas.

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6057514920759993825

 

Timberlake koncertas

Nerealiai, nebūčiau patikėjusi, kad galėsiu kada dalyvauti jo koncerte. Lūkesčių turėjau didelių ir visi pasiteisino: talentingas dainininkas, šokėjas, kompozitorius ir šiaip šou kūrėjas. Jei koncertas būtų vykęs uždaroje erdvėje, būtume labiau mėgavęsi, nes buvo per tvanku ir karšta. Ilgai laukėm koncerto ir buvo verta. Pagarba šiam kūrėjui.

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6057511653861806321

 

2014 vasara

Portugalija - Lisabona

Gražus, didelis, istorinis miestas. Labiausiai sužavėjo mažos gatvelės, skiriančios aukštus senamiesčio pastatus, išsimėčiusius kalvose. Prisivaikščioję radome restoranų rajonėlį tai pritūpdami keliuose iš jų likome patenkinti maistu, aptarnavimu ir aplinka. Paskutiniame restorane maistas buvo itin tradicinis tik nebepamenu kas chichi :) Restorano šefė buvo jo savininkė, iš nuotraukų ant sienų buvo galima pajausti šeimos verslą ir pagarbą jo įkūrėjai.

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6057480656503053857
 

2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Japonija - Narita

Viena mėgstamiausių mano vietų, galėčiau čia praleisti kokį mėnesį vien pažindinantis su kultūra ir papročiais. Žmonės vieni maloniausių, jiems yprasta mieli dalykai ir smulkmenos, mieste jautiesi pakankamai saugiai ir viskas įdomu, nes daug kas kitaip nei įprastai.

Naritos miestas ne labai didelis, valanda kelio nuo Tokijo. Aišku, laiko skirtumas didžiulis, bet prisiverčiau atsikelti anksti ir išlįsti iš viešbučio pajausti miesto dvasią. Siaura gatvele, pilna įvairių parduotuvių ir restoranų, kulniavau kol radau šventyklą. Ten pamėgdžiodama vietinius paaukojau porą sausainių, pamačiau kitas apeigas ir vėliau radau didžiulį parką šalia. Medžiai buvo vos pradėję žydėti, bet to užteko pajausti gamtos grožio :)

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6011065742029712801
 

Italija

Šįkart metro nuvažiavome į Milano pakraštį.


Maisto turgelis




Linksmybių keltas





 

Tunizija - Tunisas

Šalis savo kraštovaizdžiu ir architektūra panaši į savo kaimynę - Alžyrą. Skrydis nėra iš lengvesnių, keleiviai išpuikę, tai reikia daugiau kantrybės ir budrumo, kad anie ant galvos neužliptų.

> lengviau susišnekėti prancūziškai nei angliškai;
> pastatai balti mėlynom durim ir langais;
> visada saulėta ir šilta, kurorto nuotaika;
> žmonės "švelnesnių" veido bruožų, bent jau moterys daugiau panašesnės į europietes nei į artimųjų rytų arabes.

Foto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/6011049830778700145

  

2014 m. sausio 18 d., šeštadienis

Seišelių salos

Na ką, po dviejų metų tarnavimo oro linijoje gavau patį geriausią skrydį. Na kaip gavau, turėjau prašyti :D Tik 4 val. skrydžio, keleiviai turistai, ne indai, tai malonu dirbti, plius 24 val. poilsio gamtos apsupty. Šį mėnesį skridau ten dukart ir nelabai pasisekė su oru, nes dabar lietingas sezonas, tai tikiuosi sugrįžti vėl, kai švies saulė ir galėsiu čirškintis paplūdimy.

Nieko čia daug nepasakysi, šalis gausi gamta, vietiniai atrodo atsipalaidavę, ir kur čia nuskubėsi kurorte, taip ir gyvena šalis iš turizmo. Aišku, turistai tikrojo gyvenimo ypatumų čia nemato, kai važiavome iki viešbučio, vairuotojas pasakojo, kiek daug čia neatsakingų vairuotojų ir kaip įaugusi narkomanija, jog kiekviena šeima vienaip ar kitaip dėl to kenčia.

Abu kartus skridau su tuo pačiu kapitono padėjėju iš Latvijos, tai pliurpėm nuo Klaipėdos delfinariumo iki Rygos balzamo ir euro Latvijoje :) Taip pat abu kartus buvo ta pati mergička australė/kinietė, pirmąkart jos mama irgi skrido su mumis, tai apsistojo su mumis viešbuty.

Pirmąkart skrendant atgal lėktuve neveikė ekranai, tai antrąkart gyvenime teko rodyti evakuacijos instruktažą. Niekam iš mūsiškių nepatinka, nes visi keleiviai spokso ir reik viską daryt sinchroniškai, ką ten sinchronizuosi, kai tokių dalykų nedažnai tenka daryt. Įpusėjus skrydžiui ekranai pradėjo veikti, tai pagaliau atsirado keleiviams veikla. Taip pat tarp keleivių užtikau lietuvių, jau kokį trečią kartą per dvejus metus. Vėliau į skrydžio pabaigą vienas indas prisigėrė ir pradėjo vaikščioti į mūsų virtuvę prašydamas daugiau alkoholio. Kai paskutinį kartą pakilo iš kėdės ir atsisėdo atgal, praėjo 3 sekundės ir lėktuvas palietė žemę. Jau nesakysiu, kiek kartų jam buvo sakyta likti savo vietoje. Žiūri į tokius žmones ir nežinai, ką galvoti :)    

Antras skrydis buvo geresnis, įgula draugiškesnė. Tokiose vietose kaip ši pasijauti, kad esi atostogose, vienas iš tarnavimo oro linijoje pliusų :D

Foto iš kurorto:

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5970214962200594273
 

Amerika - Dalasas

Pats ilgiausias mano skrydis - 16 valandų! Turbūt nereikia sakyti, kokia katorga, kaip pavargsti ir tampi irzlus per šitiek laiko dirbdamas uždaroje patalpoje. Na žinoma, turėjome pertrauką, pasidalinę į dvi grupes gavome po 4 val. poilsio. Kas man labai patinka, kad per tokias pertraukas dažniausiai pavyksta užmigti ir atsibusti pačiai, nusistant vidinį laikrodį :) Tokių ilgų skrydžių metu turime atsarginių įgulos narių ir 4 o ne 2 kapitonus. Gan ilgokai užtrukome pasų patikroje, palikę ten savo pirštų antspaudus susirinkome lagaminus ir nuvažiavome į viešbutį.
 
Laiko skirtumas nuo Dubajaus - 10 valandų atgal, tai sunku orientuotis, kokiu laiku čia gyventi. Turėjome dvi dienas Dalase, tai pirmąją miegojau, gal kokias 16 valandų su pertraukomis, tada antrąją dieną apsilankiau prekybos centre, esančiame šalia. Mano laimei, nieko gero pirkti neradau, o jau buvau pasiruošusi išleisti daugiau pinigų.
 
Šitas skrydis buvo po Kalėdų, per kurias grįžau namo, tai įtariu, kad kelionės metu sušalau. Jau skrendant į Ameriką snargliavausi visą kelią, nuskridus jau ir gerklę skaudėjo, tai džiaugiausi, kad turiu dvi dienas ir galėjau ilgiau sau ilsėtis. Visos atrakcijos ir įdomybės toliau nuo viešbučio, dažniausiai taip nutinka, jog Amerikoje gauname nakvynes viešbučiuose, kurie toli nuo miesto centro ir tolimesnei kelionei reikia ryžto.
 
Išilsėję ir apsipirkę (JAV, Anglija ir Kinija - populiariausios vietos įgulos pirkiniams) po dviejų dienų susirinkome skrydžiui atgal į Dubajų. Turėjome atsarginę narę iš praeitos įgulos, kuri turėjo skristi atgal kaip keleivis, nes susirgo. Vargšė jau antrą dieną iš eilės bandė grįžti į Dubajų, bet vis skrydžiai buvo pilni ir jai nebuvo vietos. Šįkart pasisekė, kad atsirado laisvų vietų ir ji galėjo grįžti. Kai kompanija mieliau parduoda vietą keleiviui, o ne skraidina sergantį įgulos narį namo, kažkaip žavesio jai nepriduoda.
 
Iš pradžių turėjome bėdų dėl vandens lėktuve, bet vistiek sulaipino keleivius. Tada bėdą sutvarkė ir pakilome atgal link Dubajaus. Amerikoje buvo rytas, bet Dubajuje buvo likusios pora valandų iki naujųjų metų. Įgulos nariai pasveikinome vienas kitą šia proga ir pradėjome dirbti, už poros valandų vy. stiuardė įgulai pranešė, kad Dubajuje vidurnaktis, tai vėl pasveikinome vienas kitą :D Tai taip darbingai buvo sutikti naujieji kažkur virš Atlanto vandenyno :)
 
Kelios foto pakeliui apsipirkti :)