2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis

Bandomojo laikotarpio ir koledžo baigimas :)

Greitai prabėgo pusmetis ir mes jau pilnateisiai įgulos nariai, dabar daugiau privilegijų ir mažiau spaudimo :) Visą dieną prasėdėjome koledže ir klausėmės visokių šnekų, dalinomės patirtim. Galiausiai išsirikiavome savo grupėse ir buvome kviečiami po vieną atsiimti rašto, kad baigėme Emirates aviacijos koledžą. Graži akimirka. Tada visi sveikina vienas kitą, mini banketas ir lekiam namo pamiegoti prieš vakarą, nes vakare laukė vakarėlis jachtoje :)

Žmonės, nematyti nuo koledžo baigimo, tai smagu buvo vėl susitikti. Vieni taip džiaugėsi ar tai susitikę, ar tai pabaigę bandomąjį, kad nusitašė iki žemės graibymo, bet ką čia nustebinsiu, visur žmonės švenčia taip pat :D Vakarėlio pabaigoje sulaukėme ir striptizo iš vieno iš vakarėlio organizatorių ir šiaip laisvo elgesio kaimynės (gyvena tam pačiam aukšte) :D Striptizas arabų krašte... bet viskas baigėsi laimingai, na turiu omeny - be kaltinimų :) Smagus vakarėlis - plūduriavimas jachta įlankoje, žvaigždėta naktis ir apšviestas miestas kažkur pakrantėj, didžėjus, gėrimai ir linksma kompanija. Pasibaigus taksais išvažinėjome, tik tiek norėjome valgyti, kad papašėm taksisto užsukti pas poną Mc'Donaldą :D Kantrus vairuotojas, kur jam skubėti, kai taksometras sukasi :) Dar vyko pratęsimas, bet ką ten su girtais veiksi, lėkėm namo ilsėtis :) 

Tai taip paminėjom kuklią sukaktį, foto:

Kinija - Guangzou

Pirmą kartą skridau į Kiniją. Viena iš kelionių, kurią skraidūnai renkasi apsipirkimui, juk viskas gaminama Kinijoje ir papigiai :) Įspūdingas viešbutis. Atskridę naktį visi nuėjom miegoti, ryte pusė įgulos susitikome ir taksais nuvarėm į vieną iš milijono mugių. Labai didelis miestas, labai daug žmonių, net per daug, nenorėčiau Kinijoje gyventi :)

Kaip tik prieš kelias dienas įvyko kažkoks konfliktas tarp Japonijos ir Kinijos, tai vyko protestai, o Japonijos ambasada yra prie mūsų viešbučio, tai kapitonas rekomendavo niekur neiti iš viešbučio, nes dieną prieš mūsų skrydį protestuotojai blokavo įėjimą į viešbutį. Na kai mes atskridome, viskas lyg ir buvo aprimę.

Apsipirkinėjimas buvo linksmas, išsiskyrėm dviem valandoms ir tarėmės susitikti toje pačioje vietoje. Mugė kokių 7 aukštų, prekės beveik nesikartoja, tik tiek, kad... jie nesimatuoja rūbų. Suprantu, kad jie visi mažiukai ir vienodo dydžio, primeta atvaizdą veidrody ir ima, bet ką daryti normaliai užaugusiems turistams? :D Nusipirkusi kelis rūbus pasimatavau viešbuty ir ačiū Dievui viskas ok :) Kai jau baigėsi apsipirkimų laikas visos susitikome ir negalėjome patikėti, kad vyr. stiuardė visas tas dvi valandas vaikščiojo po pirmą aukštą ir apsipirkinėjo jame, vėliau nustebo, kad yra daugiau aukštų, tai nesupratome, ar ji laiptų nematė, ar kiekvieną daiktą čiupinėjo :D Mes išvarėme į viešbutį, o ji pakilo į antrą aukštą - jei prekiaučiau, norėčiau tokios pirkėjos :D Kita panikė ieškojo kažkokio žaidimo, bet suprato, kad neturi pakankamai grynųjų pinigų, nes nelabai ten jie priima atsiskaitymus kortelėm, tai sakė nupirks tą žaidimą gerokai brangiau namie, visvien ant dėžių užrašyta "MADE IN CHINA". Taip kad nuo elektronikos iki rūbų, taip pat gali rasti gerai padirbtų prekinių ženklų, kelios stiuardės nusipirko vestuvines suknias, visai gražios, o kaina kaip nuomuojantis Lietuvoje proginių rūbų nuomos punkte :)

Gal kitą kartą labiau paturistausiu, kol kas įspūdis - begalybė mažų, malonių, besišypsančių žmogiukų, nešvarios ir pilnos chaoso gatvės :)

Kelios foto https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5790918064129175057 

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

Vokietija - Hamburgas

Labai jaukus viešbutis, norėčiau tokio savo miegamojo ir vonios kambario :) Atvykome dienos metu, tai greit susiruošėm ir dauguma ekonominės klasės kolegų išėjom į miestą, pusei mūsų buvo pirmas kartas Hamburge. Gražus miestas su istoriniais pastatais, keista pagalvojus, kad tomis gatvėmis galėjo Hitleris vaikščioti :D Kolega sakė prieš prausdamasis po dušu atsargiai atsuko kraniuką pažiūrėti, ar ne dujos - o dar kai kas sako, kad aš per daug juokauju :D

Tai va, miestas didžiulis, pilnas žmonių, Klaipėda turi kažką bendro architektūroje :) Po ilgų vaikščiojimų nutūpėm pavalgyti ir išlenkti alaus, ten pat sutikom ir kapitoną su padėjėju. Kadangi tebestyrojo skrandyje ta dešrelė po pietų, tai išbandymo savo skrandžiui nesiėmiau ir skanavau tik alaus. Ilgainiui užgrojo gyva muzika, tai pasijaučiau kaip lietuviškose vestuvėse, o padavėjai su šortais bei šleikomis ir marškiniais sudarė atmosferą, lyg tais būčiau kur pasakoje pas Pinokį :D

Sotūs, apduję nuo alaus ir laimingi grįžom į viešbutį, rytą papusryčiavome tame pačiame viešbutyje su nuostabiu vaizdu į ežerą. Norėjau apsivilkti bliuzoną su užrašu "Australija", tai gerai, kad taip nepadariau, nes tuo metu viešbutyje buvo apsistojusi kažkokia australų sporto šakos komanda ir visi atvarė pavalgyti :D Bet bliuzonas vis vien pravertė vėjuotu ir niūriu oru tą patį rytą einant apsipirkti. Sunkiausiu lagaminu grįžtu iš Europos, kaip aš be skanių dešrelių, vaisių ir alaus :D Ne išimtis buvo ir šįkart. Nebe pavyko pamiegoti prieš skrydį, tai porą valandų pasivarčiau lovoj linguodama galvą pagal senus gerus muzikos gabalus per teliką :D

Patinka Europos skrydžiai, pasijauti kaip namie, apsiperki, ko pasigendi smėlio žemėje, žmonės skrydžio metu dažniausiai labai malonūs. Na Anglija truputį kitas reikalas - visi labai geria skrydžio metu, tai turim ne tik valdyti savo gėrimų išteklius, bet ir stengtis išvengti keleivių girtavimo. Vokietijos skrydžių ir ne visi skraidūnai mėgsta, nes labai griežta patikra oro uoste, sklinda kalbos, kad dažnai paslepia daiktus lėktuve, kuriuos mes turime surasti per savo lėktuvo patikrą, o nieko apie tai nežinom.

Tai tiek įspūdžių iš Hamburgo, foto:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5789114226502983441

2012 m. rugsėjo 16 d., sekmadienis

Marokas - Kasablanka

Moralinio pasiruošimo reikalaujantis skrydis, bet ten apsilankyti verta. Kažkiek priminė Dubajų - smėlynai, palmės, statybos, paplūdimiai, šiltas klimatas, daug musulmonų. Pasisamdėm vairuotoją, tai pavežiojo po miestą. Aplankėm antrą pagal dydį pasaulyje meką (pirmoji - Abu Dabyje), na į vidų neteko įeiti, vis dėlto religija ne ta, bet kas užmatė, sakė žymiai gražesnė nei pati didžiausia. Vėliau nuvažiavom į vietinį turgų, kur marokiečių buvom patarti nusipirkti alyvuogių ir arganų aliejaus, taip išbandyti vietines pirtis su kūno šveitimu ir masažu, tik po uodų sukandžiojimo mažiausiai ko man trūko, tai sudirginti odą :) Kitą kartą iš Kasablankos grįšiu su kūdikio oda :)

Vakare po turistavimo po miestą radome vietinį restoraną ir labai skaniai pavalgėme - marinuotos daržovės su kuskusu ir mėsa. Bandysiu pati pasitaisyti to kuskuso :)

Jau grįžtant į Dubajų vyr. stiuardas sugadino nuotaiką ir ūpą išvis dirbti, pasirodo, ne visiems žmonėms darbas tėra darbas ir ne visi linkę palaikyti, o ne žlugdyti kolegas :) Lig šiol pykstu ant jo, bet nieko, lazda turi 2 galus, parazite :D

Foto https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5788754321952561025

Vos nepamiršau, gi į Maroką skrido Dubajaus metro konduktorius, kuris man vos vos neįpiešė baudos, gaila, kad neturėjau laiko jam prisistatyti :D Neatrodė, kad jam trūktų dėmesio, su broliu visą kelią baliavojo, nors lyg ir musulmonai :) Tai va taip va, pasaulis mažut mažutėlis :)

Indonezija - Džakarta

Vieta žymi vaiduokliais. Tarp mūsų įgulos narių sklinda kalbos, kad viešbutyje, kuriame mes apsistojame Džakartoje, - vaidenasi. Esu girdėjusi, kad žmonės bando pasikeisti šiuos skrydžius į kitus, vis dėlto jų nelaimei nuskridę stengiasi miegoti po kelis viename kambaryje, miega registratūroje, net palieka maisto už durų, kad dvasia neužeitų. Nemeluosiu, teko pasinaudoti viena gudrybe - išgerti alaus, kad greičiau užmigčiau ir nekiltų jokių pašalinių minčių apie vaiduoklius :D

Šiam viešbuty būtų galima daryti tokius juokelius http://www.youtube.com/watch?v=7P06CYi8o7s tik gaila, neturėjau ilgos baltos pižamos :D

Šiaip tai gražus, nors ir senas viešbutis, visai tinkamas ramiam poilsiui, tolokai nuo miesto centro, o automobilių tokie kamščiai, kad viešbuty ir prabuvau. Vakare susitikom prie baseino, išlenkėm alaus, keli norėjo eiti į klubą, bet viskas tuo ir pasibaigė net neprasidėjus. Ryte bandžiau atsikelti pusryčiams, bet nepavyko, tai truputį vėliau vis vien nusileidau pavalgyti, tada susitvarkiau kompą, nes Dubajuj neleidžia parsisiųsti Skype programos, ir pokaičio iki skrydžio :)

Foto https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5788730483283964113


2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis

Lietuviški atostogai

Parskridusi iš Australijos pasikeičiau lagaminus ir atgal į oro uostą. Buvo šiokių tokių nesklandumų, bet saugiai ir laiku pasiekiau namus. Pirmą kartą parą laiko skridau - iki Dubajaus ir vėliau į Lietuvą, tai buvau gerai pavargusi, bet grįžti namo anksčiau visada verta. Viskas lyg ir po senovei, taip, kaip ir palikau, bet vistiek kažkiek keista grįžti namo, nes supranti, kad tu nebebūni tuose namuose. Pradžioje susitvarkiau visus reikalus ir liko laiko artimiausiems žmonėms, kurių visuomet pasiilgsiu :)

Lauksiu kitų atostogų, kai vėl visus pamatysiu.

Foto iš pirmųjų atostogų

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5787285115473451617


Ispanija - Madridas

Labai patiko Madride, noriu skristi dar ir dar :)

Daugumai kolegų buvo pirmas kartas Madride, tai išėjom į miestą. Sėdom į autiką ir nuvažiavom į miesto centrą, gerai, kad turėjom panelę, kuri ispaniškai kalba, nes vietiniams anglų kalba ne prie širdies. Išsižioję klaidžiojom po miestą, grožėjomės viskuo ir visada, kol nusivarėm nuo kojų ir radom vietinės virtuvės restoraną. Laaabaaaai skaniai pavalgėm ir puškavom atgal į viešbutį. Kol pasiekėm viešbutį, tai ir vakarienė apsivirškino, todėl tilpo buteliukas alaus, skanus, tarp kitko.

Kitą rytą prisiverčiau atsikelti anksčiau ir išeit apsipirkti. Žmonės gana paslaugūs, nors ir ne su visais susikalbi angliškai.

Smagios foto iš įvykio vietos :D

https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5787261047341709617

2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis

Anglija - Londonas

Atvykom anksti ryte, kritau pamiegoti, per pietus atsibudau ir nutariau pasižmonėti. Ne kiek pasižmonėti, kiek apsipirkti :D Sėdau į autobusą ir nuvažiavau iki artimiausio parduotuvių "taško", reik paminėti, kad viešbutis šalia oro uosto, tai atstumas ne menkas, senamiestis ir Big Benas palauks kitų skrydžių :)

Tai važiuoju tuo autobusu ir žvalgausi, kur čia kas ir žiūriu, kad sėdi moteris šalia ir skaito lietuvišką laikraštį, jau norėjau užkalbinti, bet ką čia žmogų trukdysi, kai kas penktas imigrantas lietuvis, čia tik man keista sutikti lietuvių :) Tai va, pradėjusi pirkinių paieškas niekaip negalėjau rasti rekomenduotos parduotuvės, tai paklausiau praeivio kelio. Jis mane palydėjo ir tuo tarpu papliurpėm, kad pats ne vietinis, bet jau seniai čia gyvena ir kad jo brolio žmona lietuvė. Būtų keista, jei ta žmona Anglijoje nebūtų lietuvė :D Net pasidarė įdomi lietuvių populiacija Anglijoje :)

Ir radusi tą parduotuvę vis vien neradau, ko ieškojau draugei, - James Oliver savo desertams naudoja pakankamai retus produktus, pasirodo :) Kad jau prakalbau apie jį - viena draugė skrido su juo ne per seniausiai, tik ji jo nepažinojo, kadangi sėdėjo priešais, tai papliurpė ir dar kažkokią savo knygą jai padovanojo. Būna, sekasi žmonėms :)

Kelios foto iš pirmo Londono aplankymo
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5785775662179568529

Anglija - Birminghamas

Nieko daug toje Anglijoje nenuveiksi, dauguma atvaro tik apsipirkti, tai jokių turistinių foto ir neturiu :D Tiesa, rytą prieš skrydį atgal norėjau išeiti pasivaikščioti, bet kai pamačiau, kokia liūtis buvo, lengva sąžine pasakiau - ne :)

Miestas gražus, žmonės nuo azijiečių, filipiniečių iki europiečių, tai visiškas miksas. Pirmą dieną atskridę pazyliojom po pagrindines UK parduotuves ir su kolege nuėjom pavakarieniauti, kadangi ji singapūrietė, tai rekomendavo gerą azijietiškų patiekalų viečikę ir tikrai skaniai pavalgėm. Dar nėra taip buvę, kad centus krapštyčiau, vakarieniaujant susiskaičiavau savo finansinius išteklius, didžioji dalis jų jau gulėjo įvairių parduotuvių kasos aparatuose :)

Grįžtant dar nusipirkau pusryčių, desertą - ledų ir likerio, nes Dubajuje per brangu alkoholį pirkti ir aišku viską dengė jau alga. Po skanios vakarienės skanavau ledus,  kurių buvo tiek daug, kad beveik pasidarė bloga, tai pasilikau pusryčiams. Pažiūrėjau TV (ko neturim su kambariokėm Dubajuje), prisiminiau, kokių keistų problemų kyla britams ir nuėjau miegot :) Papusryčiavus užsimaniau deserto - ledų, bet šaldytuvas kambary nelabai veikė, tai per naktį gavosi ale karamelinis kokteilis :D

Jau ruošiausi skrydžiui, kai 11val. suveikė priešgaisrinė signalizacija, kažkaip neėmiau į galvą. Atėjo laikas 11.15 pažadinimo skambučiui iš registratūros ir jo nebuvo, pamaniau, kad tas aliarmas tas skambutis ir buvo, galvoju - nieko sau. Netrukus beldimas į duris, atidarau, o ten administratorė iš registratūros, sako - neatsiliepėt į skambutį, sakau - galvojau, kad čia priešgaisrinė :D Ji nusišypsojo ir nuėjo pamačiusi, kad esu atsibudusi. Vėliau leidausi liftu ir pamačiau skelbimą, kad 11 val bus testuojama priešgaisrinė sistema. Tai viskas susidėliojo į vietas - mano telefonas nedirbo :)

Viešbutis Birminghame https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5785764466094607249