Australija - Brisbein, Naujoji Zelandija - Aukland

Visai nusisekęs skrydis: Dubajus - Brisbein (13 val. skrydis) nakvynė, Brisbein - Aukland (3 val. skrydis) nakvynė, Aukland - Brisbein (3,5 val.) nakvynė, Brisbein - Dubajus (13,5 val.) ir aišku... vos parlėkusi po skrydžio pasikeičiau lagaminus ir atgal į oro uostą... namo :D Kelionė ilga, dabar sėdžiu San Petersburgo oro uoste. Kažkaip net nepagalvojau pirkdama bilietus, kad čia reik vizos :D Gerai, kad skrydžiai 24 val. laikotarpyje, tai bėdų neturėtų kilti :)


Na nesvarbu, dabar apie paskutinę kelionę :)


Ech, Australija, kas kartą ji man vis arčiau širdies :) Pirmą dieną Australijoje nesugebėjau atsikelti sutartu laiku prisijungti prie įgulos pietums, tai atsipaipaliojusi išėjau pabimbinėti po miestą :) Labiausiai įstrigo alaus ieškonės (net nežinau, kaip čia taip tapo tradicija ragauti vietinio alaus). Žodžiu, parduotuvėse alkoholio neparduoda, jo yra tik tam tikrose vietose, tai po ilgų klajonių parsinešiau alaus į viešbutį, pavakarieniavau ir išmiegojau kaip kūdikis :)


Pirmą kartą buvau Naujojoje Zelandijoje tai įspūdis ir labai geras :) Labai panašu į Australiją. Ai, gi abejose šalyse labai griežtos muitinės, keleiviams negalima įsivežti jokių vaisių, viską, ką galima valgyti reikia deklaruoti. Pirmą kartą muitinėje buvau apuostyta šuns :D

Tai va, Naujoji Zelandija. Smagus viešbutukas ir labai graži šalis - modernūs daugiaaukščiai su senosios architektūros palikimais, labai kalnuota (bent jau miestas, kuriame buvome), labai žalia, įvairių žmonių rasių miksas, visur susikalbi angliškai, tik kad tas akcentas ausis pjauna :D

Zelandijoj grupelė bimbinėjome po miestą, tada didesnė grupė pavakarieniavom. Pirmą kartą valgiau jūros gėrybių - moliuskų :) Skonis geras (kaip kokie grybai) ir pilvas priėmė, tai visai galėčiau valgyti tokius dalykus :) Aišku, išlenkėm alaus (alus skanus) ir prisijuokėm :) Viena vyresniųjų stiuardesių traukė per dantį padavėją, nes tas buvo labai jau santūrus, tai smagaus laiko apturėjom tuo metu ir prisimindami visą tą vakarą vėliau :)

Kitą dieną skridom atgal į Brisbain (Australijoje), trumpas skrydis, pirmą kartą prisiėmiau atsakomybę už lėktuvo virtuvę, visai neblogai sekėsi, taip kad nestoviu vietoje, yra ką tobulinti :) Po skrydžio nebuvome išvargę, tai susitikome išlenkti alaus. Vėl alus :D Pradedu įtarti, kad pilvas atsiras ne nuo maisto lėktuve, o nuo alaus kelionių metu :D Tai va, lenkiam tą alų ir užsimanėm pavalgyt. Nulėkėm su panom įsimesti į skrandžius greito maisto ir grįžom atgal į barą. Smagiai pastriksėjom, apsukom mažą ratuką mieste ieškant kažko (na ne man reikėjo) ir atgal į viešbutį. Ryte susitikom pusryčiams ir išskuodėm į zoologijos sodą apkabinti koalų :D Taip ir sakėm - mes norim apkabinti koalas :D Apsikabinom tas koalas, tik gal labiau palaikėm jas porą minučių rankose :D Verta :) Bet didžiausią įspūdį paliko kengūros :) Iš pradžių bijojome jų - gi dideli, stiprūs, laukiniai žvėrys, matomi pirmą kartą, bet paskui įsidrąsinome ir pradėjome prikolinti :D Lig šiol juokas ima, kai prisimenu, kiek mes ten žvengėm ir kokių foto prisidarėm :D


Tai taip va praskriejo šešios dienos svetur. Įgula pasidarė sava, tik, aišku, ir tikrieji veidai atsiskleidė, tai valio, kad tokios kelionės netrunka ilgiau, nes gali pradėti nebemėgti savo komandos narių :) Bet šiaip viskas gerai, įgula labai smagi, tai turėjau gero laiko :) Noriu vėl ten grįžti, nes įtariu, kad dar daug dalykų nežinau ir kurie bus labai įdomūs :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5765783759530717025

Audra ir ... mes pakeliui namo OoO :)

Kažko dangus apsiniaukė, rodos lietus kaupias...

... tik iš pradžių smėlio audra

Nelabai koks matomumas pro langą, šiaip dešinėje pusėje ne smėlio audros atveju matosi kitas daugiaaukštis :)

Dykuma gavo šiek tiek vandens :)

Ir vėl kvėpuoti galima :)

Tuo pačiu sukrauti du lagaminai - vienas į darbą, kitas namo :D

Įgulos foto

Koledže paskutinę savaitę, kai mokėmės aptarnavimo. Kol pusė kolegų aptarnauja ir yra egzaminuojami, kita pusė turi kažkokį vaidmenį, šiuo atveju mes buvome jaunavedžių pora ir sulaukėme išskirtinio dėmesio iš Emirates įgulos :D Kasparė (vaiduoklė pagal veido spalvą) su prancūze Yacine :)

Tarp apmokymų sesijų turėjome laisvesnę dieną, kai buvome supažindinti su tuo, ko iš mūsų, kaip iš komandos ir individų, tikisi Emirates ir buvome skatinami tobulėdami siekti daugiau. Buvau minėjusi, kad visiškai tamsiu tuneliu lipau į viršų, tai čia komandinė foto po iššūkių, kuriuos pasirinkę pagal save visi įveikėme :)

Pirmasis skrydis su nakvyne, skrydis į Vieną. Gal dėl to taip šypsojausi nuo ausies iki ausies :)

Kam fotkinti vaikus (kompanijos kameros paskirtis lėktuve), kai galima fotkintis patiems :D Mano akys tikrai tokios mažos? Smagi turbulencija pakeliui iš Amsterdamo :D Captait: "Cabin crew take your seats" :D No problem, dude :D Someone take the camera :D

Matyt labai jau tuščias lėktuvas buvo, kad pakeliui į Indiją sugebėjome rasti laiko pasifotkinti :) Daugiau tokių laisvų Indijos skrydžių :) Ryžių nevalgau, tai pradedu manyti, kad raudonas lūpdažis tikrai siaurina mano akis :D

Ne kokia foto kokybė, bet esmė aiški - prispaudėme vaikinuką į kampą :D Tas net įsitvėręs :D Jei rimčiau, tai porą valandų pliurpėme apie gyvenimą :) Kiek žmonių, tiek likimo istorijų :)

Filipinai - Manila

Keistas skrydis, įvyko šioks toks incidentas tarp vyr. stiuardo ir kolegos, tai likusi įgula nesmagiai jautėsi. Valgėm ir tokia tyla buvo, o tik pakeliui į Filipinus, pagalvoji, kaip su ta įgula - varysim kartu kažkur ar nelabai. Galop išsiaiškino jie, bet kiekvienas laikėsi savo tiesos ir antipatija išliko. Tai atsidūrėme viešbuty, sutarėm susitikti pavakarieniauti. Palaipsniui visi įsivažiavome ir visai susibendravome :) Turėjome kuponus nemokamam gėrimui, tai nuėjome į viešbučio barą. Tada sumastėme pavalgyti. Keistai - du viešbučiai ir prekybos centras tame pačiame pastate, tai tą vakarą net į lauką neišlindome. Taip skaniai pavalgėme, už tam tikrą kainą galėjome skanauti bet ką, tai po nežinia kiek laiko vėl valgiau suši, pasirodo, buvau pasiilgusi šito gėrio :) Aišku, vėl skanavome alaus, o alus visai skanus :D Prisijuokėm, jau galvojom visi varyti į klubą, bet vienas kolega neprisiskambino savo vietiniam draugui, kuris būtų suorganizavęs. Tai vėl grįžom į barą, vėl alaus :) Čiotkai, gyvai grojo grupė visokius šlagerius, tai smagi atmosfera buvo. Atėjus poilsio laikui su kolega sugebėjom pasiklysti :D Atsiradome ne savo viešbuty, bet galiausiai sėkmingai pasiekėm savo kambarius :D Kai savos kojos neša, viskas įmanoma :)

Kitą rytą nesulaukusios, kol kolega grįš papusryčiavęs, nuėjome pasivaikščioti po miestą. Užklupo lietus, tai greit apsisukom ir pėdinom atgal. Pirmą kartą turėjau masažą po išvažiavimo į Dubajų ir supratau, kad man reik daugiau masažų :) Po to pabimbinėjom po prekybos centrą, apsipirkom ir atgal į kambarius pamiegoti prieš skrydį.

Šiaip smagi šalis, būtų įdomu pamatyti kokių įžymių vietų kitą kartą. Skrydžiai gana lengvi, keleiviai ne tokie reiklūs, gana mandagūs. O Filipinuose aptarnavimas ir superinis, visi taip maloniai šypsosi, ne taip kaip kokioj Europoj. Net pradėjo patikti filipiniečiai, visi tokie besišypsantys mažučiai :) Dėl ūgio - azijiečiai ir tų salų (Malaizija, Filipinai,...) gyventojai ūgiu tikrai nepasižymi. Tai pastebėjau jau Dubajuje, nes vyraujantys imigrantai čia indai, filipiniečiai ir pan., tai daugumoje vietų turiu prioritetą kvėpuoti grynu oru :D Tai va, beieškodama muzikos per tv užmačiau reklamą, kur suaugę žmonės gerdami tam tikrą reklamuojamą gėrimą gali paaugti net iki 30 cm daugiau, ir aišku - jaustis geriau ir gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. Žemas ūgis, kaip ir kompleksas jiems :) Reklama truko kokias 10 min. ir abejoju ar per tą laiką buvo bandoma tai pagrįsti moksliškai :)

Tokie tai filipinietiški gyvenimo ypatumai.

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5762871799275400689

Malaizija - Kuala Lumpur

Kelionė prasidėjo tuo, kad prieš patekdami į oro uostą sužinojome, jog dvi įgulos skrendant į Malaiziją nedirbsime ir kad skrisime mūsų didžiausiu airbus'u A380-800. Iš pradžių galvojome, kad kai kam teks būti ekonominėje klasėje (deja, būčiau patekusi į tą sąrašą), bet galiausiai susitalpinome biznio klasėje :) Pirmą kartą buvau šiame lėktuve, nesu apmokyta skraidyti šiuo modeliu. Dažniausiai jie turi tik ilgas keliones, bet mažiau šalių aplanko nei mūsų įgulos. Dabar šio lėktuvo skraidūnai apmokomi skraidyti mūsų pagrindiniais lėktuvais, yra galimybė ir mums apsimokyti, bet nežinau ar noriu, jei nežinau, vadinasi nenoriu. Paprasta :D Tai va, jaučiausi kaip pirmą kartą skrisčiau lėktuvu - viskas buvo įdomu :D Pasikartosiu - jei nori pajausti aptarnavimo kokybę ir visus kitus privalumus - keliauk biznio klase :) Po skrydžio net mums aprodė dušus, kur yra pirmoje klasėje - neblogai :D Taip visą kelionę pražiūrėjau filmus, kažko iš smagumo miegas neėmė :) Dar labai skaudėjo gerklę, tai pastoviai gavau arbatos, medų valgiau kaip meškinas, vienas stiuardas net vaistų davė (lėktuvo vaistinėlėje vaistų nuo gerklės skausmo neturime). Negražu išnaudoti kolegas, bet jie įpratę dirbti. Kiek žinau, kitą dieną jie skrido kaip keleiviai atgal į Dubajų - būta teisybės :D Tai va, nusileidžia Emirates lėktuvas ir per oro uostą į autobusą keliauja apie penkiasdešimt skraidūnų -  gali pagalvoti, kad čia visada taip ir nusipirkti bilietą būtent su šia oro linija, nes gausi išskirtini dėmesį (lyginant kiek yra keleivių ir stiurdų) :D

Atvykę į viešbutį sutarėme anksti ryte važiuoti apžiūrėti lankytinų vietų. Aha, taip ir padariau... ne :D Kai nusileidome Malaizijoje buvo ankstyvas vakaras (Dubajaus laiku), vis tiek negalėjau iškart užmigt, tai sumasčiau prisijungti vakarienei su įgula. Radę vietą sumastėme, kad norime išgerti, tai pusė visų žmonių (šiuo atveju aprėpiu tris įgulas - dvi skridusias kaip keleiviai ir viena dirbusi) liko valgyti ir kita pusė patraukė ieškoti vietos, kur galima pavalgyti ir išgerti tuo pačiu. Klausimas, ką pasirinkau aš. Pastabesnis žino - po "tik vakarienės" būčiau prisijungusi paturistauti ryte :)

Kadangi geriausi atsiminimai dažnai lieka už kadro, taip nutiko ir šį kartą :) Kažkaip klaidžiodami atsidūrėme žymiausiame prostitutėmis naktiniam klube, pavalgėme picos ir išgėrėm porą butelių degtinės. Nieko baisaus, mūsų buvo koks geras tuzinas :) Pavalgėm, apšilom ir atėjo laikas naktiniam klubui užsidaryti. Vis dar norėjau ryte keliauti apžiūrėti įdomių vietų, tai maniau, kad valandžiukę pabūsiu ir eisiu miegot. Visi buvome "užsikabliavę", tai grįžome į vyr. stiuardo kambary pratęsimui. Prigriebėme butelį degtinės, vėliau dar kitų gėrimų. Galiausiai vienu metu pradėjome žaisti "Tiesa arba drąsa", deja turiu nuvilti, kad sutarėme nesidalinti tuo vakaru. Pora akcentų: sutarėme, kad merginos nenusirenginės, nieko per daug nepadoraus neįvyko, vienu metu trys vyrai sėdėjo be kelnių ir keistai turėjo pasijausti vienas, kuris sėdėjo be kelnių tuo metu, kai padavėjas į kambarį atnešė gėrimų, nežinau, ką būčiau pagalvojusi to padavėjo vietoje - dirbi savo darbą, užeini į kambarį, o ten sėdi žmonės ir vienas kažkodėl be kelnių :D Kitą dieną skrydyje buvo keista juos matyti su kelnėmis :D Po tokių linksmybių vieną kolegę palydėjom iki kambario (kojos nebe labai laikė) ir ne už ilgo išsiskirstėme. Taip ir pamatėme, kad bene laikas pusryčiams ir nusprendžiau jokiai kelionei už poros valandų laiko nepasirašyti :)

Išsimiegojusi turėjau laiko iki skrydžio, tai išėjau iki žinomiausio statinio. Tiek ir temačiau tos Malaizijos :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5762867103139991393



 

Indija - Kalkuta

Nuo 22.00 turėjo prasidėti mano rezervas, tai susiruošiau miegoti, šokau į pižamą, vis tiek dažniausiai neduoda skrydžio. Pasitikrinau skrydžius - žiūriu, tą pačią naktį turiu ilgą kelionę. Na ką, visa mieguista gavau važiuot į oro uostą. Skrydis pilnas indų, o vyresnysis stiuardas net žodžio neištarė, kažko nepatikome mes jam kaip įgula :D Tokiu atveju čia ne penkių žmonių bėda, o vieno - jo :)

Kalkutoje buvome ryte (vietos laiku), susitarėme susitikti už poros valandų. Kai aš buvau visiškai be miego, tai kai atsijungiau porai valandų, net nejaučiau, kaip išsijungiau žadintuvą, kolegė prižadino paskambindama į kambarį ir staigiai susiruošusi nusileidau į apačią. Trise pasisamdėm taxi, vairuotojas superinis, vežiojo po įžymias vietas, jei kas pristodavo, numesdavo porą žodžių ir tie atstodavo, geriausia apsauga - vietinis :)

Klimatas šiltas, labai drėgnas, bet gyventi galima :) Šiaip varginga šalis, daug šiukšlynų aplinkui viešose vietose, labai didelė gyventojų koncentracija. Bet kaip jau pastebėjau, kuo žmogus vargingesnis, tuo lengviau jį pradžiuginti. Jautėme didžiulį susidomėjimą, žmonės prašė fotografijų su mumis, po kelių tokių norų išpildymo pradėjau atsisakyti :) Įsmeigtus žvilgsnius visada jauti. Dėl vargstančių dvejopi jausmai - kartais jauti, kad tai jų pasirinkimas. Pvz., kai aikštėje pribėgo mažas berniukas ištiesęs ranką, pagalvojau, kodėl mama savo vaikui liepia pamačius turistą prašyti išmaldos? Ar tas vaikas norės kada dirbti, jei ištiesęs ranką ir padaręs liūdną veido mimiką gauna tai, ko prašo? Kolegė nupirko jam atsigerti "mandrų" gėrimų, prisistatė dar keli, ir tie neliko nepagirdyti. Gal didžiulėje šalyje skurdas neišvengiamas, tai ne man teisti, tik norėtųsi kažkaip iš tikro padėti ir skatinti. Šiaip ar taip, kuo ilgiau tai matai, tuo normaliau tai atrodo.

Labai smagu buvo matyti geltonus taxi - vietiniai Indijoje gaminti automobiliukai, labai jau akiai malonūs :D O eismas tai kažkas baisaus - visi pypina, kada tik nori, važiuoja be jokių taisyklių, jauti, lyg kokia srovė tave neštų. Pereiti gatvę irgi įgūdžių reikia :) Mieste pilna žmonių, pilna automobilių, pilna veiksmo, labai įdomu viską stebėti, tik labai jau triukšminga... europietiškoms akims ir ausims :)

Negalvojau, kad krikščionybė čia irgi paplitusi. Aplankėme vietinę bažnyčią, kurioje net pats popiežius yra buvęs. Nežinojau, kad Motina Teresė čia palaidota ir jos vardu čia gyvena savanoriai (gal ir vienuolės), kurie užsiima labdara. Buvom patalpoj, kur visi meldėsi susėdę ant grindų - langai pradaryti į triukšmingą gatvę, o ore vis tiek tvyro keistai maloni atmosfera :)

Netikėta ir labai prasminga kelionė :)

https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5758211629027369153

Anglija - Newcaste

Dar viena kelionė, priminusi namus. Pilnas lėktuvas europiečių, tai negali atsižiūrėti :)
Atskridę žadėjom eiti į kiną, nes nelabai, sako, yra ką veikti tam mieste, bet taip tingėjau laukti, kad išėjau apsipirkti ir išleidau visus pravalgymui skirtus pinigus savo pirkiniams :D Aišku, nelikau nevalgiusi, porą sumuštinių pasigriebiau :)
Viešnagė Newcastle priminė vasarą, kai dirbau Airijoje. Įdomiai, kai viskas keičiasi, o prisiminimai iš lieka :) Ir smagiausia, kad geri prisiminimai :)

Šį kartą tik viešbučio ir pirkinių foto :D https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5753831228450142145

Antrąkart Maskvoje

Nesunkus skrydis į Maskvą. Po skrydžio beveik visa įgula išlėkėm į miestą pasižmonėti. Aišku, pradžioje kapitonas nusivedė į padorią vietelę, tai pavalgėm tradicinio maisto. Lig šiol pamenu, kaip Andrej rusišku akcentu angliškai pristatinėjo meniu ir bandė papasakoti, kas tai :D Europoje laisviau - niekas tavęs nenužiūrinėja, nebent šutvė pradeda kvailioti, fotkinti nesąmones ir pan., kas ir vyko šįkart Maskvoje :D
Tas pats turgelis, ta pati Raudonoji aikštė, trečią kartą turbūt jau nebeisiu iš viešbučio :)

Foto https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5758241397172549505