Dubajuj: Kaip Donata...

Ilga, nors ir tik vieno mėnesio, istorija trumpai. Truputis užrašų, pastabų ir foto :)

(p.s. visos nuotraukos pasididina ant jų paspaudus)

Ir nepastebėjau, kaip vienas mėnuo bėgte prabėgo... Ir vėl užrašai iš lėktuvo, tik dabar jau pakeliui namo... (p.s. Marijono "...mes pakeliui namoOoOo..." kažkodėl ausyse neskambėjo) :)

... ir...

Truputis turistinio gyvenimo ir žiauriai gražių vaizdų:

Įspūdingi plataus horizonto vaizdai iš paties aukščiausio pasaulyje pastato

Štai ir pats didybė - Burj Khalifa, tie bokšteliai apačioje - dangoraižiai (dėl bendro aukščio suvokimo) :)

Visada pritraukia žmonių, laukiančių...

... vandens ir muzikos šou

Visada gražiai atrodo, dieną ar naktį...

Miesto, paplūdimio ir dykumų pramogos bei viso to grožis sudaro visumą, ką būtina išbandyti, pamatyti ir pajausti per savo suvokimo prizmę.

Plaukiant su kateriu aplink antrąjį Dubajaus architektūros šedevrą - Palmę (dar bus jos nuotrauka iš viršaus) matosi trečiasis - Burė arba Burj Al Arab. Abu pastatai nerealiai gražiai apšviesti naktį

Kad teko būti Dubajuje (p.s. nepozavau, nemačiau, kad fotografavo) parodau ir vieną nuotrauką su savimi :D

Ir taip tik kelias dienas, po to sekė darbas - susirasti darbą. Jokių paplūdimių, deginimųsi ar naktinėjimų. Pripratus prie visų gėrybių, tarp kurių buvau pasiryžusi gyventi, labiausiai patikdavo vakarais atsipalaiduot ir nusiplauti dienos rūpesčius, pasimetimą, ne apibrėžtumą ir tuo pačiu apsvarstyti kitos dienos planą. Nusiplauti :D tekdavo namo baseine, ech tie prabangūs gyvenamieji namai, o dar ir sporto salė... gaila, kad sportinės aprangos neturėjau :)

Kad jau didžiąją dalį laiko namie būdavau, dalinuosi kasdieniais vaizdais pro 41 aukšto langą (čia dar neįskaičiuoti 3 auštai mašinų stovėjimo aikštelių, vienas tarpinis aukštas su sporto sale ir viešais balkonais, bei pirmasis paradinis aukštas), tai viso, koks 46 aukštas.

Kodėl taip įsigilinau skaičiuot aukštus, o gi todėl, kad apturėjom įvykį, po kurio sekė išvada: efektyviausias žadintuvas - namo priešgaisrinė sirena.

O viskas prasidėjo mums ankstų penktadienio rytą (12val.), po darbo savaitės leisdavom panaktinėti, pažiūrėti porą filmų, parūkyt kaljaną ir pan., tai po ilgo vakaro miegodavom kaip meškiai žiemą. Tai va - 12 val. dienos, pasigirsta moteriškas balsas, sakantis, kad turime nedelsiant palikti pastatą. Su Akvile (pas kurią gyvenau tą mėnesį) pramerkiam akis ir nesuprantam, iš kur čia ta moteris šneka. Po minutės pasigirsta sirena ir vėl ta pati žinutė. Išeinam į koridorių - vienas kitas žmogėnas žvalgosi, pažiūriu pro langą - irgi jokių dūmų ar blogo kvapo, tai sakau, jei iš tikro kur gaisras - reikėtų leistis. Pasiėmiau svarbiausius daiktus - pasą, dar kažkokius dokumentus, piniginę ir foto aparatą :) kaip aš be įspūdžių. Kadangi gaisro atveju liftu naudotis draudžiama, tai turbūt nereikia pasakoti, kaip ilgai mes leidomės žemyn iš realiai suskaičiuoto 46 aukšto. Tikrai ne visas namas nusileido, buvo gudrių, bet kiek rizikuojančių, kurie pasinaudojo liftu, bet likusieji butuose turbūt nebe pirmą kartą išgyvena kaimynų sudegusius priešpiečius (priešgaisrinio aliarmo priežastis). Taip kad mums buvo garantuotas pakilimas iš lovos plius gera rytinė mankšta, po kurios kojas skaudėjo dar 4 dienas.

Tai tie žadėti vaizdai, pro 41/46 namo aukšto (dar kokie 15 aukštų viršuje) buto langą...

Pagrindinė Dubajaus gatvė, golfo laukai, statybos, horizonte - tolimi gyvenamieji rajonai ir miesto verslo centras

Truputį pažvelgus į kairę link paplūdimio

Nuotraukoje rūkas - labai dažnas reiškinys Emyratuose, dėl ko būna avarijų, kuriose susiduria net apie šimtą automobilių. Čia paskutinis žvilgsnis pro langą ryte prieš skrydį namo, o šiaip tai labai gražu stebėti šitą visiškai apšviestą miestą naktį, galėdavau žiūrėti ir žiūrėti :)

Nukreipus akis į apačią...

Tekdavo prižiūrėti, kaip azijiečiai dirba, pietauja, išsirikiuoja po darbo prie autobusų ir pan.

Kontrastinė nuotrauka - prabangus Dubajaus europiečių gyvenamasis rajonas ir to rajono kūrėjai, juodieji darbininkai surinkti po pamainos ir vežami kažkur, kur dalinsis kambariu su dar kokiu 10 žmonių, gaus tą pačią vakarienę, ryte bus vėl susodinti į tą patį autobusą ir parvežami. Ir taip, kol baigsis kontraktas ir grįš namo gerokai praturtėję

Vien žiūrint į žmonių tautybių įvairovę peršasi nuomonė, kad Dubajus yra tarsi tramplinas visiems - tiek iš skurdžių, tiek ir iš išsivysčiusių šalių atvykstantiems žmonėms.

Teko naudotis metro - visai nesudėtinga, palyginti nebrangu, labai saugu ir važinėjasi nuo azijiečių iki europiečių ir vietinių.

Kaip atrakcionais judi per Dubajų, nuo rajono iki rajono, miestas didokas, nes su metro per kokią valandžiukę nuvažiuotum nuo pirmos iki paskutinės miesto stotelės

Paskutinį vakarą išbėgau užfiksuoti naktinio miesto grožio, kurio jau pasiilgau...

Ta pati pagrindinė gatvė, gyvenamieji rajonai, viršuje metro bėgiai

Gyvenamieji daugiaaukščiai ir ežeriukas, kaip Klaipėdoje mokyklos rajonas ir Trinyčių tvenkinys, net mačiau vietinius žvirblius :D Visur gali įžvelgti panašumų :)