Vienas iš skrydžių

Negalėjau eiti tiesiai miegoti po skrydžio, kad ir trečia valanda ryto dabar :) Turėjau daug pirmų kartų, tai norėjau visais jais pasidalinti, nes paskui galiu užmiršti:

• galvojau, kad pavėluosiu į skrydį. Vienu metu susitikrinau autobusus į oro uostą dviems skrydžiams ir kažkaip susisuko galva, kad būtent šiam skrydžiui pasirinkau autobusą, kai busiu oro uoste ką tik atsidarius vartams. Tai va, nusileidau į pirmą aukštą laukti autobuso, o apsauginiai sako, kad autobusas ką tik nuvažiavo, pasirodo per anksti atvažiavęs. Galvoju - kviesti taksi ar laukti kito autobuso. Taip tingėjau skristi, trečias iš eilės trumpas skrydis, tai maniau, jei ir nespėsiu - nieko tokio :) Sulaukiau kito autobuso, tuo pačiu sutikau pažįstamą, kuris turėjo skristi tuo pačiu reisu, tai sako - nesijaudink, pilna laiko. Pasirodo, kad šiam skrydžiui buvau pasirinkusi ankstesnio autobuso laiką, tai kai atvažiavo antrasis autobusas buvo kaip tik. Nerimavau visą kelionę į oro uostą, kai pagaliau praėjau vartus, palengvėjo, nepavėlavau;   

 

• pats juokingiausias vyr. stiuardas. Kol aptarinėjom būsimą skrydį, visą laiką juokavo (pvz. skrydžiai į Saudo Arabiją sausi (faktas), tai jis sako: nebus vandens lėktuve (ne faktas), pasiimkit skysčio dezinfekuoti savo rankoms :D Sausas skrydis - jokio alkoholio skrydžio metu). Pirmą kartą taip nuodugniai visi prisistatėm iš kur, kiek laiko skraidom, ką veikėm anksčiau ir nė vienas neapsiėjo be prikolo :) Taip įdomiai buvo - pasirodo, kad viena stiuardesė buvusi boksininkė, kitas dirbo 911 operatoriumi ir t.t. :)

• nereikėjo atsakinėti į saugos klausimus. Tiek užsišnekėjom, jau galvojom, kad jis pamirš visus paklausinėti, bet jis pasiėmė tą knygutę, uždavė porą klausimų, mes visi choru atsakėm ir viskas tuo pasibaigė;

• keleivis po nusileidimo apsivėmė. Jau visi buvo be paliekantys lėktuvą, tik šis sugrįžo į savo vietą, susirado maišiuką ir vargšelis neatlaikė. Aišku, maišiukas su turiniu liko pūpsoti tarp sėdynių. Po to paskutinį kartą tą keleivį mačiau susiėmusį už burnos lėktuvo vidury;

• grįžtant viena moteris sakė nesėdėsianti šalia kažkokio vyro, tai teko visiškai užpildytame lėktuve ieškoti, kur ją pasodinti. Toks jau tas islamas - moterys turi teisę nesėdėti šalia nepažįstamų vyrų;

• turėjau nerealius keleivius, sėdinčius priešais mane: du šeichai, Vudis Alenas ir Eltonas Džonas su savo partneriu. Na gerai, gal ir ne šeichai, bet musulmonai su vietine apranga tai tikrai. Ir ne Vudis Alenas, bet labai į jį panašus. Na ir ne Eltonas Jonas, bet kad du gėjai, tai tikrai. Visa tai stebėjau nusileidimo metu, kai jie taip vienas kitu džiaugėsi, kad tas Еltonas Džonas negalėjo neliesti savo partnerio įvairių kūno vietų;

• tėvai dažnai nesirūpina vaikų saugumu, gi skristi lėktuvu tas pats kaip važiuoti autobusu, bet vis tiek - nusileidimo metu, kai laukiama, kol lėktuvas palies žemę, laikyti savo vaiką virš galvos ne tik kad nesaugu, bet ir vaikžudiška, staigesnis žemės palietimas gali blokšti tą vaiką į sieną kaip kokį blyną, juolab, kai ta siena buvo už kokių poros metrų. Tokiais atvejais įsmeigiu aštrų žvilgsnį ir lėtai bei garsiai įsakau liautis taip elgtis;

• nusileidimo metu, kai jau turėjom paliesti žemę, lėktuvas staiga pradėjo vėl kilti. Sėdi, lauki nusileidimo ir jauti, kad lėktuvas staigiai pradeda vėl kilti. Visiškai nebuvo juokinga. Susižvalgėm su kolega dešinėje (tas pats, su kuriuo maniau pavėluosim į skrydį), abiems taip dar nėra buvę. Jau laukiau, kad pilotas praneštų apie nesėkmingą nusileidimą, atsiradus kažkokiems trukdžiams. Permečiau mintyse, kaip vykdyti evakuaciją savo pozicijoj (tai priklauso, prie kokių durų sėdi, ar tai nusileidimas į vandenį, ar ant žemės) ir ramia išore laukiau, kas čia bus. Po kokių poros minučių pilotas viešai pranešė, kad didelis eismo kamštis ir turim palaukti, dar kokias šešias minutes, kol gausim leidimą leistis ir laisvą taką. Apsukom ratą ir vėl bandėme leistis. Šįkart sėkmingai :D Toks tas vienas trumpas, bet su daugybe įspūdžių reisas. Valio, einu miegot :D