Nuo 22.00 turėjo prasidėti mano rezervas, tai susiruošiau miegoti, šokau į pižamą, vis tiek dažniausiai neduoda skrydžio. Pasitikrinau skrydžius - žiūriu, tą pačią naktį turiu ilgą kelionę. Na ką, visa mieguista gavau važiuot į oro uostą. Skrydis pilnas indų, o vyresnysis stiuardas net žodžio neištarė, kažko nepatikome mes jam kaip įgula :D Tokiu atveju čia ne penkių žmonių bėda, o vieno - jo :)
Kalkutoje buvome ryte (vietos laiku), susitarėme susitikti už poros valandų. Kai aš buvau visiškai be miego, tai kai atsijungiau porai valandų, net nejaučiau, kaip išsijungiau žadintuvą, kolegė prižadino paskambindama į kambarį ir staigiai susiruošusi nusileidau į apačią. Trise pasisamdėm taxi, vairuotojas superinis, vežiojo po įžymias vietas, jei kas pristodavo, numesdavo porą žodžių ir tie atstodavo, geriausia apsauga - vietinis :)
Klimatas šiltas, labai drėgnas, bet gyventi galima :) Šiaip varginga šalis, daug šiukšlynų aplinkui viešose vietose, labai didelė gyventojų koncentracija. Bet kaip jau pastebėjau, kuo žmogus vargingesnis, tuo lengviau jį pradžiuginti. Jautėme didžiulį susidomėjimą, žmonės prašė fotografijų su mumis, po kelių tokių norų išpildymo pradėjau atsisakyti :) Įsmeigtus žvilgsnius visada jauti. Dėl vargstančių dvejopi jausmai - kartais jauti, kad tai jų pasirinkimas. Pvz., kai aikštėje pribėgo mažas berniukas ištiesęs ranką, pagalvojau, kodėl mama savo vaikui liepia pamačius turistą prašyti išmaldos? Ar tas vaikas norės kada dirbti, jei ištiesęs ranką ir padaręs liūdną veido mimiką gauna tai, ko prašo? Kolegė nupirko jam atsigerti "mandrų" gėrimų, prisistatė dar keli, ir tie neliko nepagirdyti. Gal didžiulėje šalyje skurdas neišvengiamas, tai ne man teisti, tik norėtųsi kažkaip iš tikro padėti ir skatinti. Šiaip ar taip, kuo ilgiau tai matai, tuo normaliau tai atrodo.
Labai smagu buvo matyti geltonus taxi - vietiniai Indijoje gaminti automobiliukai, labai jau akiai malonūs :D O eismas tai kažkas baisaus - visi pypina, kada tik nori, važiuoja be jokių taisyklių, jauti, lyg kokia srovė tave neštų. Pereiti gatvę irgi įgūdžių reikia :) Mieste pilna žmonių, pilna automobilių, pilna veiksmo, labai įdomu viską stebėti, tik labai jau triukšminga... europietiškoms akims ir ausims :)
Negalvojau, kad krikščionybė čia irgi paplitusi. Aplankėme vietinę bažnyčią, kurioje net pats popiežius yra buvęs. Nežinojau, kad Motina Teresė čia palaidota ir jos vardu čia gyvena savanoriai (gal ir vienuolės), kurie užsiima labdara. Buvom patalpoj, kur visi meldėsi susėdę ant grindų - langai pradaryti į triukšmingą gatvę, o ore vis tiek tvyro keistai maloni atmosfera :)
Netikėta ir labai prasminga kelionė :)
https://plus.google.com/photos/107010515284201549913/albums/5758211629027369153
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą