Senokai supratau, jog mėgstamiausios kelionės į skurdžias šalis - pamėgink suteikti džiaugsmo turtingam ir vargšui, pastarasis visada atsakys šypsena į šypseną.
Atskridę iškart papusryčiavom viešbuty, vienas kolega nebuvo įleistas, nes avėjo "pležankes", tai pavogiau jam porą vynuogių, nes buvo per daug išdidus nueiti į kambarį ir pasikeisti avalynę :D Tada susiderėjom dėl kainos su taksi vairuotoju ir išriedėjom į miesto centrą. Tik išėjus iš viešbučio iškart pripuolė elgetos ir prašė pinigų, motinos į pagalbą atsineša plikus kūdikius taip tikėdamosis daugiau užuojautos, negali pykti, toks jų darbas.
Miestas purvinas, triukšmingas, chaosas tvyro ore, pilna žmonių, automobilių, rikšų ir... karvių. Kažkokia tai religinė šventė, visi skuba mainytis šiais šventais gyvuliais. Didžiąją laiko dalį važinėjome po miestą, keliavom nuo vieno įžymaus objekto iki kito, dėl valstybinės šventės/laisvadienio, visos tos vietos buvo uždarytos, tai tik pažioplinėjom aplink, nupliauškinom kelias foto ir tiek. Dar paplaukiojom upe, na valtelėje, net už pinigus nelipčiau į tokią murziną upę, o vaikai sau laimingai "prausiasi", arba murzinasi, kaip pažiūrėsi :D Tokioj šaly tiesiog norisi išleistus visus oro linijos duodamus "maistpinigius". Grįžę su kolega pavalgėm, pažiūrėjom filmą ir ilsėtis prieš kelionę atgal namo.
Grįžtant į Dubajų turėjau anti rekordą, mažiausiai keleivių ekonominėje klasėje - 31, kai telpa 300. Ot smagu kartais skraidyti :D Bimbinėjom, blevyzgojom, siuvau sagas į švarkus, priiminėjau asmeninius keleivių užsakymus ir visaip kitaip maloniai leidau laiką ore :)
Laikas praleistas Dakoje:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813608373663839393
Atskridę iškart papusryčiavom viešbuty, vienas kolega nebuvo įleistas, nes avėjo "pležankes", tai pavogiau jam porą vynuogių, nes buvo per daug išdidus nueiti į kambarį ir pasikeisti avalynę :D Tada susiderėjom dėl kainos su taksi vairuotoju ir išriedėjom į miesto centrą. Tik išėjus iš viešbučio iškart pripuolė elgetos ir prašė pinigų, motinos į pagalbą atsineša plikus kūdikius taip tikėdamosis daugiau užuojautos, negali pykti, toks jų darbas.
Miestas purvinas, triukšmingas, chaosas tvyro ore, pilna žmonių, automobilių, rikšų ir... karvių. Kažkokia tai religinė šventė, visi skuba mainytis šiais šventais gyvuliais. Didžiąją laiko dalį važinėjome po miestą, keliavom nuo vieno įžymaus objekto iki kito, dėl valstybinės šventės/laisvadienio, visos tos vietos buvo uždarytos, tai tik pažioplinėjom aplink, nupliauškinom kelias foto ir tiek. Dar paplaukiojom upe, na valtelėje, net už pinigus nelipčiau į tokią murziną upę, o vaikai sau laimingai "prausiasi", arba murzinasi, kaip pažiūrėsi :D Tokioj šaly tiesiog norisi išleistus visus oro linijos duodamus "maistpinigius". Grįžę su kolega pavalgėm, pažiūrėjom filmą ir ilsėtis prieš kelionę atgal namo.
Grįžtant į Dubajų turėjau anti rekordą, mažiausiai keleivių ekonominėje klasėje - 31, kai telpa 300. Ot smagu kartais skraidyti :D Bimbinėjom, blevyzgojom, siuvau sagas į švarkus, priiminėjau asmeninius keleivių užsakymus ir visaip kitaip maloniai leidau laiką ore :)
Laikas praleistas Dakoje:
https://plus.google.com/u/0/photos/107010515284201549913/albums/5813608373663839393
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą