2016 m. liepos 23 d., šeštadienis

Vietnamas - Saigonas

Naujos vietovės vis dar traukia nors po keturių metų skraidymo jau renkuosi lengvesnį skrydį, o ne įdomesnį miestą. Deja (ar ne) gyvenimas "ant lagamino" patampa gyvenimo būdu ir buvimas įvairiose vietose lyg darbo pasėka. Pirmąkart skridau į Vietnamą ir labai patiko, tada kitą mėnesį dar kartą ir iš viso jau buvau 10 kartų! Kai davė skrydžius tai davė, bet kiekvieną kartą mėgavausi pigiu ir geru masažu, šiltu oru, maloniais žmonėmis ir skaniausiais pusryčiais kur dar duodavo ir ledų.

Labai patiko turistinė kelionė laivu iki salos, buvom tik keturiese ir gidas (dar vienas stiuardas ir vyresnio amžiaus pora iš Astralijos). Pirmą kartą gyvenime laikiau gyvatę ant pečių - procesas truko gal 2 sekundes, nes pradėjau prašyt, kad nuimtų, nespėjus papozuoti nuotraukoms ar gyvatei užsnūsti. Sunki, šalta, nejudri ir slidi gyvatė buvo. Saloje buvo įdomu pažiūrėti kokoso saldainių fabrikėlį, tik kad viskas rankomis buvo liečiama gryname ore tai higienos stoka atbaidė nuo tų gaminių ragavimo ir įsigijimo.

Kaip ir daugumoje Azijos šalių, gatvės purvinos ir jose gaminamas ir parduodamas maistas, eismas įnirtingas (kažin ar yra šalis, turinti daugiau motorelerių), vandens telkiniai užteršti, o žmonės malonūs, ypač dirbantys su klientais. Pirmą kartą čia pastebėjau, kad pastatai labai įdomios architektūros - į pagrindinę gatvę atsidaro pagrindinės namo durys ir namas atrodo vieno kambario pločio, o visa kita gyvenamoji dalis eina i priešingą pusę nuo gatvės, kaip supratau, seniau būdavo imamas mokestis už tai, kiek namo fasadas užima vietos pagrindinėje gatvėje, o namo ilgis nesvarbus.

Labai skaudi vietnamiečių istorija, dauguma šalių bandė juos okupuoti ir jiems teko išsikasti požeminius tunelius ir juose gyventi kelis metus. Dabar tai turistinė atrakcija, tačiau į tuos tunelius pačiai lįsti neteko, įtariu, kad pradėčiau panikuoti giliai po žeme, kur tamsu, slogus oras ir maža vietos net susilenkus.

Mieste belaukiant autobuso vieno prekybos centro apsaugos darbuotojas paklausė iš kur aš esu kilusi. Įtardama, kad jis gyvenime nebus girdėjęs apie Lietuvą, pasakiau, kad aš iš Europos, tada jis paklausė, ar šalia Bangladešo, tada bandžiusi paaiškinti, kad yra tokie tai žemynai supratau, kad jis apie tai nieko nežino ir geografija nebuvo jo mėgstamiausia pamoka.

https://goo.gl/photos/bfYpgdqehFZGArnP7

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą