Viena bėda, kai keliauji po tuos pačius miestus ir kai turi problemų su atmintimi - nepameni kaip jau lankytos vietos vadinasi. Taip nutiko ir Tokijuje, žinau, kad per pirmuosius kartus šiame mieste, mačiau judriausią sankryžą, kažkokį (!) parką, išvaikščiojome kažkokį (!) rajoną. Sunku apsakyti, kaip vargina ilgi naktiniai skrydžiai, kai net pasiekus įdomiausią miestą protas linksta prie poilsio, tad optimizavusi laisvą laiką supratau, kad teturėjau kelias valandas paturistauti. Nebūdama tikra, kas jau buvo lankyta Tokijuje ir turėdama mažai laiko nusprendžiau pasižvalgyti po vietovę aplink viešbutį, kuriame buvome apsistoję.
Vaikštai sau vidury dienos, stebi, kaip žmonės savo rutinoje gyvena, čia kažkokia paveikslų paroda vyksta, čia kažkokia šeimos šventė, čia kažkas kita, ko nesupranti, bet vistiek žiūri. Pamatei, nesupratai, nuėjai. Paprasta :) Jauti, visur yra tvarka, žmonių tiek daug, kad didelė dalis nori kažkokiu būdu išsiskirti iš minios savo išvaizda, bet nieko vulgaraus, kas kitose šalyse asocijuojasi su dėmesio pritraukimu. Kultūra neįprasta, bet nesudėtinga perprasti, esi labiau sąmoningas dėl savo elgesio, kad jų kaip nors neįžeistum. Ir ne iš baimės, bet iš pagarbos jiems. Jau ką myli japonai, tai savo gyvūnus, vos nenupirkau katinų kepurėlių parvežti mamai, kad katinams žiemą užvilktų. Dubajuje mažai tenka būti su gyvūnais, tad radusi vieną tokią parduotuvėlę su pūkuočiais ir Sfinksu ten kiek užtrukau.
https://photos.app.goo.gl/EUSa1YzfgSHEVsxi8
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą