Turime tokią kelionę - nuskrendame į Jinčuaną, pabūname dieną, kitą rytą nuskrendame pirmyn atgal iki kito miesto ir grįžę praleidžiame dar dvi dienas. Skrydis gan lengvas, retai kada prisirenka pilna žmonių, tad relaksuojame. Turėjome keistą vyr. stiuardą, kuris neturėjo vadovavimo įgūdžių ir niekas jo nemėgo. Grįžtant į Dubajų mums padarė lėktuvo saugumo žinių patikrinimą. Pirmą ir tikiuosi paskutinį kartą mano karjeroje. Visi atsakėme į jo užduotus klausimus, bet taip jis tik susikūrė dar didesnį barjerą tarp savęs ir įgulos.
Jinčuanas yra labiau industrinis, nei turistinis miestas, tad man lankant žymias vietas traukiu vietinių dėmesį, bet ne įkyriai. Išsinuomoju viešbučio dviratį ir lekiu į trasą. Tenka pripažinti - labai seniai važiavau dviračiu ir pasiilgau tokio elementaraus dalyko. Gan šaltoka, vis dėlto tik pavasario pradžia, bet saulutė maloniai šildo, kai smogas sklaidosi. Nulekiu iki parko, aišku, jis būtų gražesnis vasarą, bet užtenka pasimėgauti grynu vėsiu oru. Tada nuvažiuoju iki žymios šventyklos. Vėliau iki žaliakupolės mečetės ir palei upę atgal iki viešbučio.
Kas nustebino, kad dviračių eismas gan intensyvus ir keliai tam puikiai pritaikyti. Jei kokioje parduotuvėje man tenka ko teirautis, tai pardavėjai bando susikalbėti su manim kiniečių plius anglų, plius kūno kalba. Vaikštant tarp valgyklų žiūri į paveiksliukus meniu kiniečių kalba ir bandai suprasti kas čia bus per mėsa ir koks tai padažas. Išsirinkus koldūnus užeinu į vieną valgyklą, gaunu šilto vandens ąsotį ir laukiu, ką čia man atneš. Priešais mane sėdi viena porelė, tai pana kas penkias minutes atsisuka pasižiūrėti į mane. Retas eksponatas gi aš, iš pačios Lietuvos atsibeldžiau, turbūt daugiau lietuvių ji savo gyvenime ir nebe pamatys, tai tegul atsižiūri :D Koldūnus tai skanius išsirinkau. Persivalgiau.
Iš tos pačios serijos kaip Kinijoje žmonės viešumoje daro "keistus" dalykus. Nesakau, kad mane tai stebina iš blogosios pusės, turiu omenyje, kad žmonės mėgaujasi gamta ir buvimu gryname ore tuo pačiu užsiimdami jiems kažkokia malonia veikla. Šiame mieste mačiau bent tris žmones parkuose einančius atbulai, įdomu, kokių privalumų tai turi. Pasilipus ant tiltelio žaviuosi vaizdu, kai vienas garbaus amžiaus vyras mane užkalbina kinietiškai, pirštu rodo į ežerą ir išskėtęs rankas turbūt rodo dydį. Pažiūriu į vandenį, matau dideles žuvis, palinkčioju galva ir kažką aš jam angliškai atsakau. Supratome vienas kitą. Nusisuku pažiūrėti kito tiltelio pusės, kai tas pats vyras man už nugaros pradeda dainuoti. Dainuok širdie, pavasarį dainuok :) Vėliau važiuojant upės pakrante girdžiu keistą garsą, sustoju ir matau vyriškį tarp medžių "grojantį" kažkokiu pučiamuoju instrumentu. Kodėl gi ne.
Foto:
https://photos.app.goo.gl/bMe8oyRiA1fuyt1Q6
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą