Kai skridome, kapitonas pranešė, kad esame virš Everesto kalno, tad griebiau fotoaparatą ir nulėkiau į jų kabiną. Aukštokas kalnas :) labai gerai matosi pro lėktuvo langą.
Nesu didelė Kinijos gerbėja, tad skrendu, jei pasitaiko skrydis. Pekino viešbutyje, kuriame apsistojame, internetas turi labai daug suvaržymų, tad elementarios programos (Facebook, Skype) neveikia. Patys kinai turi pakaitalus visoms programoms, kas populiaru pasaulyje, tas turės ir kiniškąją versiją skirtą naudoti kiniečiams, kai pagalvoji - kodėl gi ne, kam duoti daugiau pelno amerikietiškoms kompanijoms.
Kelios iš labiausiai lankytinų vietų Pekine yra Didžioji siena ir Vasaros rūmai. Ant sienos jau buvau prieš daug metų, tad šįkart aplankiau rūmus. Kinijoje nuolatinis smogas, dažniausiai būna tik pilka ir oro nesuprasi. Atvykus iki sodų, bandau suprasti, kokia įėjimo kaina, kai vienas kinietis savanoriškai patarė nepirkti pilnos kainos, kad bendro bilieto užtenka viskam aplankyti. Taip ir padariau. Teritorija didžiulė, išvaikščiojau aplink ežerą ir po kalną, ant kurio buvo pagrindiniai rūmai. Daugiausia buvo kiniečių turistų, mažai kokių kitų tautybių. Viena kinietė paprašė nusifotkinti su manim. Kaip aš galėjau pasakyti NE. Tikiuosi, kad ji mane dabar mini tik geruoju, o ne "žiūrėk, kokią keistą turistę sutikau" :D
Labai graži vieta, daug gamtos - vandens, kalnų ir miškų, pastatų architektūra turi labai daug smulkių autentiškų detalių. Nors buvo tik rytas, bet man pasirodė, kad buvo labai daug žmonių tokiu ankstyvu metu. Vieni turistai, o kiti, toks jausmas, kad ateina čia pailsėti. Kas ant tako kažką rašo su vandeniu, kas šoka ir dainuoja, kas atlieka rytų kovos menų sulėtintus judesius.
Foto:
https://photos.app.goo.gl/6rhDgmA8YdwugPBp9
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą